Taidzu

Taidzù (Taizu), tikr. Džão Kùanginas (Zhao Kuangyin) 928 976, Kinijos imperatorius. Sungų dinastijos pradininkas. Valdė 960–976. Vėlyvosios Džou valstybės (gyvavo 951–960) karo vadas. 960 pasiskelbė imperatoriumi, nuvertė paskutinį Vėlyvosios Džou imperatorių Gongdi (valdė 959–960). Valdant Taidzu 963 buvo nugalėta Dzignano (gyvavo 906–963), 965 – Vėlyvoji Šu (gyvavo 934–965), 971 – Pietų Hanų (gyvavo 917–971), 975 – Pietų Tangų (gyvavo 937–975) karalystės, pradėta vienyti Pietų Kinija. Taidzu apribojo karinių regionų valdytojų ir stambiųjų feodalų teises, į apskritis ir valsčius skyrė imperatoriui atskaitingus valdininkus. Įvedus valdininkų egzaminus buvo skiriami vadinamieji išmintingi ministrai ir garbingi valdininkai, konfucianizmo valdymo teorijos ir poezijos žinovai. Valdant Taidzu valstiečiams sumažintas žemės nuomos mokestis.