Taišet (Тайшет, Taišètas), miestas Rusijos Federacijos azijinės dalies pietuose, Irkutsko srities vakaruose, Biriusinsko plynaukštės pietvakarinėje dalyje; rajono centras. 32 671 gyventojas (2020). Mieste kertasi Transsibiro ir Baikalo–Amūro magistralės. Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Miesto apylinkėse kasama rusvosios anglys, tantalo rūda. Kraštotyros muziejus. Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė, mečetė.
Istorija
1897 prie tiesiamos Transsibiro magistralės stoties įkurtas kaimas. Nuo 1910 Taišeto valsčiaus, 1925–37 ir nuo 1960 Taišeto rajono centras. 1938 gavo miesto teises. Pradinis Baikalo–Amūro magistralės punktas. Pradėjus tiesti šią magistralę tapo lagerių grupės (Taišetlagas; iki II pasaulinio karo Južlagas) centru (veikė NKVD lagerių valdyba ir kalinių persiuntimo punktas). Po 1941 06 15 į Taišetlagą atvežta lietuvių. Kaliniai statė lagerius, lentpjūvę, sandėlius, ruošė trasą būsimam geležinkeliui, kirto mišką statyboms. Per II pasaulinį karą į Taišetlagą atvežta karo belaisvių vokiečių (jie suprojektavo dalį geležinkelio; 1955 jiems leista repatrijuoti).
Lietuviai
Taišet. Čiunos lagerio kaliniai lietuviai per Kūčias (1951)
Nuo 1944 (daugiausia po 1948) nuolat vežta lietuvių. 1945 vasarą į geležinkelio statybas atvežta keli šimtai tūkstančių belaisvių (Japonijos Kvantuno armijos kareivių – japonų, kinų, korėjiečių). Veikė 4 lageriai. 1949 Taišetlagas reorganizuotas į Ozerlagą, sukurti atskiri lageriai politiniams kaliniams. 1959–60 netoli Taišeto veikusiame politinių kalinių moterų lageryje kalinta ir apie 20 lietuvių. 1897 buvo 7537, 1917 – 15 022 gyventojai.
1077