Hara Takaši (Takashi Hara, Takašis Harà) 1856 02 09Morioka 1921 09 04Tokijas, Japonijos politikas. Kilęs iš samurajų šeimos, kuri buvo priešiška Meidži laikotarpio reformoms ir naujai imperatoriaus vyriausybei. Būdamas 15 m. atvyko į Tokiją, į Imperatoriškojo laivyno karo akademiją neįstojo, mokėsi prancūzų įkurtoje Jūrų seminarijoje, vėliau – teisės mokykloje prie Teisingumo ministerijos (nebaigė). 17 m. pasikrikštijo kataliku, 1875 atsisakė samurajiškos kilmės ir pasirinko priklausyti prastuomenei (vėliau tą priklausymą nuolat pabrėždavo). 1879–82 dirbo reporteriu, 1882–84 – Užsienio reikalų ministerijoje. 1884 generalinis konsulas Tiandzine (Kinija), vėliau ambasados Prancūzijoje sekretorius, užsienio reikalų viceministras, ambasadorius Korėjoje. 1900 įstojo į Seijūkai partiją, buvo jos generalinis sekretorius, 1914–21 – pirmininkas. 1900–01 susisiekimo ministras. 1902–21 parlamento narys. 1906–08, 1911–12, 1913–14 vidaus reikalų ministras.
Takaši Hara
1918–21 ministras pirmininkas (pirmasis iš nekilmingųjų luomo ir pirmasis krikščionis, tarpukariu vienintelis, atstovaujantis parlamentinei partijai). Priešinosi visuotinės rinkimų teisės įvedimui. 1919 numalšino neramumus Korėjoje, vėliau kiek sušvelnino kolonijų politiką, numatė tam tikrą Korėjos autonomiją (ši politika nesusilaukė visuomenės pritarimo: korėjiečiai laikė nuolaidas nepakankamomis, japonai – perdėtomis). T. Harai valdant Japonija Sibire kariavo su Sovietų Rusija, dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje ir buvo viena Tautų Sąjungos steigėjų (gavo Tautų Sąjungos mandatą valdyti buvusias Vokietijos valdas Ramiajame vandenyne – Čingdao, Karolinų, Marianų, Maršalo salas).
Tokijo geležinkelio stotyje nužudytas su dešiniaisiais susijusio iešmininko.