taksonòmija (gr. taxis – išdėstymas tam tikra tvarka + nomos – įstatymas, dėsnis), biologijos mokslų šaka, sistematikos dalis, nagrinėjanti šiuolaikinių ir iškastinių organizmų klasifikavimo, taksonų skyrimo ir jų tarpusavio priklausomybės nustatymo metodus, principus ir taisykles. Svarbiausias tikslas – sukurti organizmų giminystės ryšiais pagrįstą klasifikaciją, kurioje taksonai išdėstyti pagal hierarchinę sistemą. Naudojami anatominiai, morfologiniai, embriologiniai, citologiniai, genetiniai, biocheminiai, fiziologiniai, ekologiniai, geografiniai ir kiti organizmų požymiai. Pagal taikomus metodus ir principines nuostatas skiriamos filogenetinė taksonomija (dar vadinama evoliucine taksonomija), fenetinė taksonomija (dar vadinama skaitmenine taksonomija) ir kladistinė taksonomija. Šiuolaikinės taksonomijos pagrindus 18 a. pirmoje pusėje sukūrė C. von Linné (Švedija).
849