talà (< skr.), indų teorinė ir praktinė ritmikos sistema, muzikos laiko organizavimo būdas; viena svarbiausių indų muzikos kategorijų. Tala dalija muzikos ritmą į tam tikros struktūros metrinius darinius. Jos pagrindą sudaro periodiški kelių padalų ciklai, turintys apibrėžtą metrinių dalių – matrų – skaičių. Kiekvieno ciklo paskutinis smūgis sutampa su naujo ciklo pradžia. Padalos būna kirčiuotos ir nekirčiuotos, jos atitinkamai žymimos pliaukštelėjimu delnais arba mostu. Talos gali turėti 3–128 matras su asimetriškai išdėstytais akcentais. Tala gali būti atliekama mušamuoju muzikos instrumentu (tabla, mridangu, pakhavadžu) arba skanduojama tam tikrais skiemenimis. Gyvuoja kelios talos sistemos. Kilo iš plojimo delnais mušant ritmą. Jos raidai įtakos turėjo giedamų ritualinių tekstų poetinė ritmika ir apeiginis šokis.
L: E. Velička Tāla: indų klasikinės muzikos ypatumai / Acta orientalia Vilnensis 2001 nr. 2; R. Shankar My Music, My Live New York 1968; Ālāp: A Discovery of Indian Classical Music. Pondicherry 1995; R. Raghava Menon The Penguin Dictionary of Indian Classical Music New Delhi 1995.
1731