gryno talio gabaliukai užlituoti argonu pripildytoje stiklo ampulėje
tãlis (Thallium; gr. thallos – žalia šakelė), Tl, periodinės elementų sistemos III A grupės cheminis elementas. Pilkšvas, labai minkštas, kalus metalas. Gamtinį talį sudaro 2 stabilieji izotopai. Žinoma 25 radioaktyvieji izotopai, jų masės skaičius 184–210. Ore talis greitai oksiduojasi ir pasidengia melsvai pilka talio oksido Tl2O plėvele. Kambario temperatūroje talis reaguoja su halogenais, kaitinamas – su siera ir fosforu. Tirpsta azoto ir praskiestoje sieros rūgštyje. Mineralai reti, svarbiausi krukesitas Cu2Tl0,75Ag0,25Se4 ir loranditas TlAsS2. Talis gaunamas kaip šalutinis produktas perdirbant sulfidines rūdas (išgaunant Zn, Cu ir Pb), grynas – dažniausiai elektrolizuojant talio junginių, pvz., talio sulfato, tirpalus.
Naudojamas lengvalydžiams ir antifrikciniams lydiniams, žemos stingimo temperatūros amalgamoms, naudojamoms termometruose (iki –60 °C), gauti. Iš junginių praktinę reikšmę turi halogenidai, naudojami infraraudonojoje technikoje, druskos (nitratas, karbonatas) – optiniam stiklui gaminti. Talis ir jo junginiai labai nuodingi: apsinuodijus jų garais arba aerozoliu pažeidžiama nervų sistema, slenka plaukai, atsiranda kojų ir širdies skausmų. Talį 1861 atrado W. Crookesas, 1862 – Claudeʼas Augusteʼas Lamy (Prancūzija).
| atominis skaičius | 81 | |
| atominė masė | 204,38 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4f145d106s26p1 | |
| oksidacijos laipsnis | +1, +3 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | 203Tl (29,50 %), 205Tl (70,50 %) | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 202Tl(T1/2 12,23 d), 204Tl(T1/2 3,78 m.) | |
| kiekis Žemės plutoje | 7·10–5 % (masės) | |
| lydymosi temperatūra | 303,6 °C | |
| virimo temperatūra | 1 457 °C | |
| tankis | 11 849 kg/m3 | |
| kietumas pagal Brinellį | 26,5–44,7 MPa | |
| savitoji elektrinė varža | 18·10–8 Ω·m | |
| šilumos laidumo koeficientas | 46,1 W/(m·K) | |
| standartinis elektrodo potencialas: | ||
| Tl/Tl+ | –0,3363 V | |
| Tl/Tl3+ | 0,71 V | |
2509