talýšų kalbà priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų grupei. Daugiausia vartojama Azerbaidžano pietinėje dalyje (Talyšo regione), Irano šiaurinėje dalyje 0,1 (Gilano provincijos šiaurės vakaruose). Iš viso apie 0,8 mln. kalbančiųjų. Turi daug tarmių, jos skirstomos į 3 grupes: šiaurės (Azerbaidžanas, Iranas), vidurio (Iranas), pietų (Iranas). Artima beludžių, kurdų, tatų kalboms. Manoma, kad talyšų kalba yra 16–17 a. išnykusios iranėniškos azerių kalbos tiesioginė palikuonė. Talyšų kalba fleksinė, analitinė. Turi 7 balsines fonemas, būdinga balsių asimiliacija. Vardažodis turi 2 linksnius (kitų linksnių likusios nuotrupos), veiksmažodžiui būdinga 4 nuosakos, ergatyvinės būtojo laiko formos. Gramatinės giminės kategorijos neturi. Turi daug polinksnių. Būdinga sakinio struktūra – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš azerbaidžaniečių, armėnų, persų kalbų. Neturi vieningos rašto sistemos – vartojamas lotyniškasis, arabų raštas, kirilika. Talyšų kalba nykstanti, daugiausia vartojama buityje, patiria didelę azerbaidžaniečių kalbos įtaką.
85