tanbūras

tanbras (< pers.), tambras, muzikos instrumentas – gnaibomasis chordofonas. Vidurio Rytų ir Centrinės Azijos ilgakaklė liutnia. Daugumos dabartinių ilgakaklių liutnių (turkų sazo, Vidurinės Azijos dutaro, persų setaro, indų tampūros, arabų ir graikų buzukio) pirmtakė; ilgakaklių liutnių bendras pavadinimas.

Sirijoje ir Irake tanbūras yra 40–120 cm ilgio. Rezonatorius perpjautos kriaušės, rečiau pusrutulio pavidalo, skobtas iš vientiso medžio arba klijuotas. Turi ilgą laibą kaklelį su 10–24 dalmenimis ir 2–3 sudvejintomis arba sutrejintomis stygomis (derinamos unisonu, kvarta, kvinta, oktava). Skambinama pirštais arba plektru.

Didysis turkų tanbūras turi pusiau apskritą korpusą, labai ilgą kaklelį su daugybe (iki 48) dalmenų, 6–9 stygas. Skambinama vėžlio kiauto plektru. Afganistano tanbūro rezonatorius – vientiso medžio arba moliūgo, dekoruotas, turi 6 plieno stygas.

Dvistygiu tanbūru skambinta jau Mesopotamijoje (nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų), Asirijoje, Babilone, Persijoje. 18–19 a. Osmanų imperijoje naudota tanbūro 5 rūšys.

tanbūras

1731