tankiãmatis, skysčių, dujų ir kietųjų kūnų tankio matuoklis. Plačiausiai paplitę skysčių tankiamačiai. Jie skirstomi į įprastinius, elektroninius ir skaitmeninius, stacionariuosius ir nešiojamuosius, nuolatinės veikos (arba tekančio skysčio) ir panardinamuosius. Pagal veikimo principą skiriami plūdiniai, svoriniai, hidrostatiniai, radioizotopiniai, virpesiniai, rezonansiniai, ultragarsiniai ir kiti. Prie tankiamačių priskiriami areometrai, piknometrai, piknozondai, t. p. tirpalų koncentracijos matuokliai – spiritometrai, sacharimetrai. Plūdiniai tankiamačiai yra pastoviosios masės arba pastoviojo tūrio areometrai. Svorinių tankiamačių veikimas grindžiamas nepertraukiamu tam tikro tūrio skysčio masės matavimu. Matuojant hidrostatiniu tankiamačiu tankis nustatomas pagal dviejų skirtingo storio skysčio sluoksnių slėgių skirtumą. Radioizotopiniu tankiamačiu tankis nustatomas išmatavus tam tikro storio skysčio sluoksnio sugeriamo arba išsklaidomo γ arba β spinduliuotės pluošto praleidimo faktorių. Virpesiniu tankiamačiu matuojama skystyje sužadintų virpesių rezonansinio dažnio priklausomybė nuo jo tankio, ultragarsiniu – garso sklidimo greičio priklausomybė nuo skysčio tankio. Rezonansiniu tankiamačiu tankis nustatomas išmatavus tuščio ir skysčiu užpildyto matavimo narvelio elektrinių virpesių rezonansinio dažnio pokytį. Radioizotopiniai, ultragarsiniai, virpesiniai ir kitų skysčių tankiamačiai naudojami ir kietųjų kūnų ir dujų tankiui matuoti. Statyboje ir kelių tiesyboje grunto tankis matuojamas dinaminiais elektroniniais tankiamačiais.
3020