tantaloniobãtai, sudėtingųjų oksidų poklasio mineralai, kuriuose niobis ir tantalas sudaro nuo kelių iki keliasdešimt procentų. Tantaloniobatų bendroji formulė AnBmXp; čia A – Ca, retųjų žemių elementų, U, Th, Na, Pb, Sb, Bi, Mn, Fe2+, Mg katijonai, B – Nb, Ta, arba juos izomorfiškai pakeičiančių Ti, Sn, Fe3+, Zr katijonai, X – oksido, hidroksido, fluorido anijonai. Žinoma daugiau kaip 100 mineralų (dauguma jų reti).
Svarbiausi mineralai: kolumbitas ir tantalitas (sudaro izomorfinę eilę), loparitas, pirochloras, ešinitas, samarskitas. Daugelio tantaloniobatų kristalai rombinės singonijos. Spalva dažniausiai tamsi – juoda, juodai ruda. Tankis dažniausiadaugiau kaip 5000 kg/m3. Kietumas 5,5–7. Tantaloniobatai, kurių sudėtyje yra torio ir urano – radioaktyvūs.
Tantaloniobatai yra endogeninės magminės kilmės, susidaro vykstant metasomatiniams procesams. Didesni jų kiekiai dažniausiai randami pegmatituose. Dauguma atsparūs dūlėjimui, todėl kaupiasi sąnašynuose. Tantaloniobatai yra tantalo ir niobio rūdos, iš jų išgaunami retųjų žemių ir radioaktyvieji elementai.
Tantaloniobatų telkinių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nigerijoje, Norvegijoje, Rusijoje.
2961