Tanžèras (prancūzų k. Tanger, arabų k. Tanjah; Tanžà), miestas Maroko šiaurėje, prie Gibraltaro sąsiaurio; Tanžero‑Tetuano‑al Hoseimos regiono administracinis centras.
Plotas 116 km2. 947 952 gyventojai (2014 surašymo duomenys). Keleivių (svarbiausias Maroke; keltai į Kasablanką, Ispanijos, Portugalijos miestus) ir prekybos (išvežama žuvys, javai, naftos produktai) uostas. Geležinkeliai ir plentai į Rabatą, Meknesą, plentas į Tetuaną. Tarptautinis oro uostas. Laivų statyba, chemijos, tekstilės, maisto (žuvų perdirbimo), tabako pramonė. Žvejyba. Turizmas; pajūrio kurortas. Konservatorija (įkurta 1962). Maroko meno ir senienų, šiuolaikinio meno ir kiti muziejai.
Tanžeras
Architektūra
Įtvirtintoje medinoje išliko kasba (15 a.) su buvusiais sultono rūmais (17 a. pabaiga, dabar muziejus). Abul Chasano medresė (1331–54, rekonstruota 1757–90), Didžioji mečetė (17 a. pabaiga, išplėsta 1815), anglikonų Šv. Andriejaus bažnyčia (1905), Sidi Buabido mečetė (1917).
Istorija
Tanžerą antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje įkūrė kolonistai iš Finikijos. 1 a. pr. Kr. užimtas Romos. 5 a. užkariavo vandalai, 6 a. – Bizantija, 8 a. pradžioje – arabai. Tapo svarbiu Šiaurės Maroko prekybos ir kultūros centru. 1471 Tanžerą užėmė Portugalija (1580–1643 nominaliai valdė Ispanija). 1661 atiteko Anglijai. Nuo 1684 vėl valdė Marokas; tapo viena jo sostinių. 1912 Maroką pavertus Prancūzijos ir Ispanijos protektoratais, Tanžeras ir jo apylinkės (apie 380 km2) tapo specialaus režimo zona; 1923 paskelbtas tarptautine demilitarizuotąja neutralia zona (nominalus Tanžero suverenas Maroko sultonas, faktiškai valdė tarptautinės administracijos institucijos). 1940–45 okupuotas Ispanijos. 1957 01 01 Tanžero zona prijungta prie Maroko.
2271