Taranto (Tãrantas), miestas Italijos pietryčiuose, Apulijoje, Salentinos pusiasalio šiaurės vakariniame krante, prie Jonijos jūros Taranto įlankos; provincijos centras.
Aragono pilis Taranto uoste
196 700 gyventojų (2019).
Prekybos (įvežama daugiausia nafta ir metalų rūdos), žvejybos, karinis, jachtų uostas. Per Taranto eina Catanzaro–Brindisi geležinkelis ir plentas. Oro uostas.
Juodoji metalurgija: ILVA SpA bendrovės (priklauso vienai didžiausių pasaulyje plieno gamintojų grupei Riva SpA) įmonės. Mašinų gamyba, karinių laivų statyba, naftos perdirbimas, chemijos, naftos chemijos, cemento, maisto (konservų, alaus), tekstilės pramonė. Moliuskų ir kitų jūros produktų prekyba. Turizmas. Eksperimentinis jūrų tyrimo institutas. Nacionalinis archeologijos muziejus (įkurtas 1887). Meteorologijos ir geofizikos observatorija (įkurta 1905). Tarptautinis karnavalų festivalis.
Architektūra
Antikos laikų gynybinės sienos, šventyklų, amfiteatro, termų liekanos, nekropoliai. Romaninė katedra (11–18 a.), Didžioji Šv. Dominyko bažnyčia (1302), Aragono pilis (pastatydinta Aragono dinastijos 15 a. pabaigoje, senesnės pilies vietoje).
Istorija
706 pr. Kr. įkurtas graikų kolonistų iš Spartos (Tarentas). 272 pr. Kr. buvo pajungtas romėnų. Nuo 5 a. vyskupijos centras. 7 a. po ilgų kovų su Bizantija pajungė langobardai. 8–11 a. daug kartų puldinėtas (840–880 valdytas) saracėnų, jų grėsmė išnyko 11 a. Pietų Italiją (ir Taranto) nukariavus normanams. Jie įkūrė 1088–1465 gyvavusią Taranto kunigaikštystę.
Per Napoleono karus Taranto buvo svarbi Prancūzijos, per I bei II pasaulinius karus ir vėliau – Italijos karinio laivyno bazė, dėl to 1940 smarkiai bombarduotas Didžiosios Britanijos aviacijos. Po karo tapo pramonės centru.