tarifas

tarfas (arab. ta’rif – paskelbimas), mokėjimų už įvairias paslaugas, teikiamas bendrovėms, organizacijoms ir gyventojams, taip pat privalomųjų mokėjimų į valstybės, savivaldybių, socialinio draudimo biudžetus norma ar normų sistema. Tarifų svarbiausios rūšys: transporto (už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą geležinkelių, jūrų, oro ir kitų rūšių transportu), ryšių (už pokalbius telefonu, naudojimąsi internetu, pašto siuntų persiuntimą ir kita), komunaliniai (už elektros ir šilumos energijos, dujų, vandens tiekimą, kitas komunalines paslaugas), draudimo (draudimo įmokos norma, skaičiuojama nuo draudimo sumos ar nuo draudimo objekto vertės vieneto), darbo užmokesčio (darbuotojų kvalifikacinių kategorijų ir tarifinių atlygių sistema, pagal kurią nustatomas jų darbo apmokėjimas), muitų (už prekių įvežimą ar išvežimą per valstybės sieną, imamas kaip prekių vertės tam tikra procentinė dalis ar kaip nustatyta suma už prekės vienetą), kitų valstybinių, savivaldybių, socialinio draudimo mokesčių tarifai. Kai kurių paslaugų (daugiausia geležinkelių transporto, pašto, komunalinių) tarifų dydį dažnai reguliuoja valstybinės institucijos. Mokesčių tarifų dydis procentais didėjant apmokestinamojo objekto vertei gali nekisti (proporciniai mokesčiai), didėti (progresiniai mokesčiai) arba mažėti (regresiniai mokesčiai).