Tarnowskie Góry (Tarnòvske Gùros), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Katowicų. Turi apskrities teises.

61 400 gyventojų (2018); priklauso Aukštutinės Silezijos konurbacijai.

Per Tarnowskie Góras eina geležinkelis iš Aukštutinės Silezijos pramoninio regiono į Gdanską ir Gdynę; didžiausia Lenkijoje geležinkelio skirstomoji stotis.

Mašinų, metalo gaminių (plieninių konstrukcijų, ventiliacijos įrenginių, chemijos pramonės aparatūros) gamyba, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto pramonė; akmens anglių kasyklos 20 a. pabaigoje uždarytos.

Turizmas; vasarą veikia siaurasis geležinkelis. Opolės vadybos ir administravimo aukštosios mokyklos filialas (nuo 2003). Miesto viešoji biblioteka, vaivadijos pedagogikos bibliotekos filialas.

Buvusi švino, sidabro, cinko kasykla ir jos požeminė vandens šalinimo sistema – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 2017).

Istorijos ir technikos paminklai: buvusi sidabro kasykla (1700 m ilgio požeminė turistinė trasa), Juodojo upėtakio (Czarnego Pstrąga) štolnė.

Muziejus, garo mašinų ir garvežių skansenas. Vandens parkas (nuo 2001).

Architektūra

evangelikų liuteronų bažnyčia Tarnowskie Górose

Bažnyčios – Šv. Petro ir Pauliaus (1531–62), Šv. Onos (1619, presbiterija ir bokštas, 1847), neoromanikos bruožų evangelikų liuteronų (1900). Neorenesansinė rotušė (1898). Priemiesčiuose – Šv. Martyno bažnyčia (1400–15, 1707 įgavo baroko bruožų), vėlyvojo baroko rūmai (1796).

Istorija

Rūdkasių gyvenvietės pradėjo kurtis 16 a. pradžioje. 1526 suteiktos miesto teisės. Nuo 1327 priklausė Čekijai (vokiškai vadintas Tarnowitzu), nuo 1526 – Austrijai. 1534 kilo rūdkasių sukilimas. Iki 17 a. buvo svarbus kasybos (mieste ir apylinkėse veikė per 20 000 kasybos šulinių) ir prekybos centras. Dėl Trisdešimties metų karo ir protestantų persekiojimo smuktelėjo. Nuo 1742 priklausė Prūsijos karalystei, atsigavo kasyba, 19 a. išsiplėtė cinko ir geležies gavyba, nutiestas geležinkelis. Po 1921 referendumo atiteko Lenkijai. 1939–45 buvo aneksuotas nacių Vokietijos, veikė nacių įsteigtos 3 karo belaisvių, 1940–45 dvi priverčiamojo darbo stovyklos. Suniokiotas per nacių Vokietijos ir SSRS kariuomenių kautynes. Iki 1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.

Tarnowitz

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką