Tarptautniai geofzikos mẽtai (International Geophysical Year, IGY), 1957–58 atliktų daugelio Žemės vietų geofizinių procesų kompleksinių tyrimų ir stebėjimų (gravimetrinių, geomagnetinių, seisminių, okeanologinių, meteorologinių) pavadinimas. 67 šalių mokslininkai apie 1200 mokslinėse stotyse (250 jų poliarinėse srityse) pagal suderintą programą ir metodiką vykdė 1951 parengtą Tarptautinės mokslo sąjungų tarybos užduotį; tyrimai buvo tęsiami ir 1959 Tarptautiniais geofizikos bendradarbiavimo metais. Tirta Saulės aktyvumas ir spinduliuotė, sidabriniai debesys, jonosfera, poliarinės pašvaistės, meteorai, kosminiai spinduliai. Nustatyta atmosferos tankis ir temperatūra daugiau kaip 200 km aukštyje, vėjo greitis ir kryptys iki 110 km aukščio. Atrasta Žemes radiacijos juostos, Rytų Sibire – nauji ledynai, vandenynuose – giluminės srovės. Antarktidoje įkurtos mokslinių tyrimų bazės (iš jų rengiamos ekspedicijos į jos gilumą, atrastas šalčio polius), Arktyje – dreifuojančios ledu observatorijos. Įrodyta, kad Antarktidos žemyną ledynai suslėgė iki jūros lygio, išskyrus kalnagūbrius.
Tarptautinių geofizikos metų logotipas
1888