tarptautniai giñčai, šalių nesutarimai dėl teisės ar fakto, teisinių pažiūrų ar interesų konfliktai, kuriuose vienos šalies ieškinys, pretenzija ar pozicija susiduria su kitos šalies ieškiniu, atsisakymu, neigimu ar priešinga nuostata. Tarptautiniais ginčais dažniausiai pripažįstami tarptautinės teisės subjektų, išimtiniais atvejais – individų ar jų grupių, nesutarimai ar konfliktai. Jungtinių Tautų Chartijoje (1945, Lietuvoje įsigaliojo 1991) nustatyta, kad tarptautiniai ginčai turi būti sprendžiami taikiai – Jungtinių Tautų narės įsipareigojo tarptautiniuose santykiuose vengti grasinimo jėga ir jos panaudojimo prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, t. p. nuo kitų būdų, nesuderinamų su Jungtinių Tautų tikslais, o tarpusavio ginčus spręsti taikiomis priemonėmis nesukeliant grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui. Tokiomis priemonėmis laikomos diplomatinės (derybos, tarpininkavimas, tyrimas ir sutaikinimas), teisinės (teisminis nagrinėjimas, arbitražas), ginčo šalims priimtinos kitos taikios priemonės.
305