Tarptautnis Nánseno pabgėlių reikal biùras (prancūzų kalba Office international Nansen pour les réfugiés), tarptautinė pagalbos pabėgėliams organizacija, veikusi 1930–38. Būstinė buvo Ženevoje.
Tarptautinį Nanseno pabėgėlių reikalų biurą 1930 įkūrė Tautų Sąjunga po jos vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro F. Nanseno mirties, kad tęstų jo pradėtus darbus teikiant paramą pabėgėliams iš karo apimtų regionų. Organizacija pradėjo veikti 1931 ir iki 1938 suteikė materialinę, teisinę, finansinę pagalbą daugiau kaip 800 000 pabėgėlių. Pabėgėliams buvo išduodami Nanseno pasai, kuriamos pabėgėlių stovyklos, statomi namai, teikiama pagalba gaunant vizas, darbus, vaistus ir maistą, kartais ir paskolos.
Tarptautinis Nanseno pabėgėlių reikalų biuras padėjo apie 50 000 armėnų pabėgėlių iš Turkijos įsikurti Sirijoje, Libane ir pačioje Armėnijoje (kuri tuomet priklausė SSRS), teikė pagalbą pabėgėliams iš Saro krašto, išvykusiems į Paragvajų po to, kai Saro kraštą 1935 prisijungė nacių Vokietija, pabėgėliams Vidurio ir Pietryčių Europoje, Prancūzijoje, Kinijoje.
1933 organizacijos pastangomis priimta Pabėgėlių konvencija, kurią pasirašė 14 šalių. Organizacijos paramos negavo žydai ir kiti asmenys, pabėgę iš Vokietijos nuo nacių persekiojimų, t. p. Ispanijos pilietinio karo pabėgėliai. Savo veiklai finansuoti Tarptautinis Nanseno pabėgėlių reikalų biuras leido specialius pašto ženklus ir atvirukus (buvo parduodami Prancūzijoje ir Norvegijoje).
Tarptautinį Nanseno pabėgėlių reikalų biurą pakeitė Tautų Sąjungos Aukščiausioji pabėgėlių reikalų komisija, kuri pradėjo veikti Londone 1939 01 01 (jos veiklos sfera apėmė ir pabėgėlius iš nacių Vokietijos). Nobelio taikos premija (1938).
-pabėgėliai; -Nanseno pasas
2396