tarpžvaigždnė ekstnkcija, žvaigždžių, galaktikų arba kitų tolimų objektų šviesos intensyvumo sumažėjimas jų šviesai sklindant pro tarpžvaigždinę terpę. Matuojama ryškiais. Tarpžvaigždinės ekstinkcijos dydis tam tikro objekto kryptimi priklauso nuo šviesos spinduliuotės bangos ilgio – kuo trumpesnis bangos ilgis, tuo tarpžvaigždinė ekstinkcija didesnė, todėl tarpžvaigždinę ekstinkciją patiriančios žvaigždės šviesa parausvėja (tarpžvaigždinis parausvėjimas). Infraraudonosios spinduliuotės ir radijo bangų spektro ruožuose tarpžvaigždinė ekstinkcija nežymi, todėl juose galima tirti ir tuos tolimus objektus, kurių regimosios šviesos bangų ruože dėl didelės tarpžvaigždinės ekstinkcijos neįmanoma pastebėti ir ištirti. Tarpžvaigždinę ekstinkciją sukelia mažos tarpžvaigždinės dulkės (manoma, silikatinių ir anglies dulkių, kurių matmenys 10–400 nm, mišinys), kurios sugeria ir išsklaido pro jas sklindančią šviesą. Šios dulkės telkiasi įvairaus tankio ir dydžio debesyse, kurie netolygiai pasklidę Galaktikoje, todėl tarpžvaigždinės ekstinkcijos dydis, apskaičiuotas atstumo vienetui, svyruoja labai plačiame diapazone. Saulės aplinkoje didžiausia tarpžvaigždinė ekstinkcija nustatyta maždaug Galaktikos plokštumoje esančių objektų kryptimi, visai nežymi – esančių statmenai Galaktikos plokštumai.
3018