elektrinė kūrenama rusvąja anglimi (Neurath, Vokietija; antroji Europos Sąjungoje pagal anglies dioksido taršą)

taršà, į aplinką plintančios medžiagos arba įprastinių medžiagų neįprastos koncentacijos ar energijos srautai, sukeliantys pavojų gamtinėms ekosistemoms, žmonių sveikatai. Apima labai įvairias gyvenimo sritis, ekosistemas, bet daugiausia teršalų patenka į orą ir vandenį. 20 a. viduryje aplinka buvo taip teršiama, jog žmogus suprato, kad reikia keisti santykius su gamta, pradėti darnaus vystymosi ideologijos įgyvendinimą, diegti taršos prevencijos priemones, taršią gamybą keisti aplinką tausojančia gamyba. Beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena urbanizuotose vietovėse, kurių gamybos plėtra neišvengiamai didina gamybos koncentraciją ir sukelia taršos padarinių. Skurdo sąlygomis gyvenančiose šalyse trūksta elementarių aplinkosaugos reikalavimų, taršos prevencijos priemonių, stinga technologinės pažangos, todėl taršos problema ilgai išliks aktuali.

Lietuvoje taršos pagrindiniai šaltiniai yra automobilių transportas (sudaro 2/3 viso oro užterštumo), pramonė (20–25 %), energetika (10–15 %). Didžiausios pramonės įmonės ir šiluminės elektrinės kasmet diegia oro taršą mažinančias priemones. Pastačius didžiųjų miestų vandenvalos įmones vandens kokybė pamažu gerėja. Sunkiausiai kontroliuojama ir reguliuojama tarša žemės ūkyje. Pagrindinė institucija, vertinanti aplinkos taršos rodiklius, yra Aplinkos apsaugos agentūra.

762

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką