Tártu universitètas (est. Tartu Ülikool), seniausias Estijos universitetas; vienas seniausių Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse.
Struktūra ir veikla
Yra 4 fakultetai: Gamtos mokslų ir technologijų (yra Chemijos, Ekologijos ir Žemės mokslų, Fizikos, Genomikos, Informacinių technologijų, Matematikos ir statistikos, Molekulinės ir ląstelės biologijos, Technologijų institutai, Estijos jūrų institutas Taline, Tartu observatorija, įkurta 1805), Medicinos (Biomedicinos ir transliacinės medicinos, Farmacijos, Klinikinės medicinos, Odontologijos, Sporto mokslų ir fizioterapijos, Šeimos medicinos ir visuomenės sveikatos institutai), Menų ir humanitarinių mokslų (Teologijos ir religijotyros mokykla, Estų ir bendrosios lingvistikos, Filosofijos ir semiotikos, Istorijos ir archeologijos, Kultūros tyrimų institutai, Užsienio kalbų ir kultūrų koledžas, Viljandi kultūros akademija), Socialinių mokslų (Ekonomikos ir verslo administravimo, Johano Skytte politikos tyrimų, Teisės mokyklos, Psichologijos, Socialinių tyrimų, Švietimo institutai, Narvos ir Pärnu koledžai).
Tartu universiteto centriniai rūmai (1804–1809, architektas Johann Wilhelm Krause)
Veikia seniausia ir didžiausia mokslinė biblioteka Estijoje – Tartu universiteto biblioteka (įkurta 1802), Menų (įkurta 1803), Gamtos istorijos, Universiteto muziejai, vienas seniausių Europoje botanikos sodų (įkurtas 1803), leidykla (įkurta 1631), universitetinė ligoninė. Veikia universiteto atstovybė Taline. Nuo 1893 leidžiami mokslo darbai. Studijuoja apie 13 000 studentų, akademinį personalą sudaro apie 2000 darbuotojų, iš jų – 210 profesorių (2023).
Tartu universitetas bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedra.
Istorija
Tartu universiteto muziejus
1632 06 30 vietoj Dorpato gimnazijos (įkurta 1583; steigėjas – Lenkijos karalius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis Steponas Batoras) įkurta Gustavo akademija (Academia Gustaviana; steigėjas – Švedijos karalius Gustavas II Adolfas). Iš pradžių veikė Filosofijos, Medicinos, Teologijos ir Teisės fakultetai. 1656 per Šiaurės karą akademija perkelta į Taliną, 1665 uždaryta. 1690 atkurta (veikė su pertraukomis), 1699 perkelta į Pärnu ir pavadinta Gustavo‑Karolio akademija, per Šiaurės karą (1700–1721) 1710 vėl uždaryta.
Akademija atidaryta 1802 Rusijos imperatoriaus įsaku ir pavadinta Dorpato imperatoriškuoju universitetu (gavo Rusijos universiteto statusą su vokiečių dėstomąja kalba; nuo 1803 buvo paskaitos ir estų kalba). 1828–1838 prie universiteto veikė Profesorių institutas, rengiantis profesorius Rusijos aukštosioms mokykloms. 1870 įsteigta Estijos studentų draugija (veikė iki 1940, 1989 atkurta), jos 1884 patvirtintos vėliavos spalvos (žydra, juoda ir balta) vėliau tapo Estijos valstybės vėliavos spalvomis. 1893 universitetas tapo Jurjevo imperatoriškuoju universitetu su rusų dėstomąja kalba. Per Pirmąjį pasaulinį karą evakuotas į Rusiją (jo pagrindu įsteigtas Voronežo universitetas).
Narvos koledžas (2012, architektūrinė bendrovė Kavakava Architects)
1918 Estijai paskelbus nepriklausomybę atkurtas Tartu universitetas. 1940–1941 ir 1944–1989 vadintas Tartu valstybiniu, 1941–1944 Rytų krašto universitetu Dorpate, nuo 1989 Tartu universitetu. Universiteto pagrindiniai rūmai yra istorinis ir kultūrinis paminklas (pastatytas 1804–1809, architektas J. W. Krause).
Tartu universiteto biblioteka
2013 veikė 9 fakultetai (Ekonomikos ir verslo administravimo, Filosofijos, Kūno kultūros ir sporto, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Gamtos ir technologijos mokslų, Socialinių mokslų ir edukologijos, Teologijos, Teisės), 3 koledžai (Euro, Pärnu, Narvos), Viljandi kultūros akademija; buvo 17 000 studentų, 1880 dėstytojų (190 profesorių). 2016 studijavo apie 13 000 studentų, dirbo apie 1700 dėstytojų.
Žymūs dėstytojai
Universitete dėstė P. Ariste, K. E. von Baeras, K. Bücheris, J. Baudouinas de Courtenay, G. Hessas, S. Kallasas, J. Krossas, E. L. É. Laspeyresas, M. Lauristin, J. Lotmanas, E. J. Öpikas, W. Ostwaldas (Nobelio chemijos premija), M. J. Schleidenas, F. G. W. von Struve, G. Teichmülleris, A. H. G. Wagneris.
Studentai ir dėstytojai iš Lietuvos
Universitete 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje studijavę žymesni studentai iš Lietuvos: D. Alseika, B. Atkočiūnas, P. Avižonis, P. Berkavičius, J. Biliūnas, L. Bistras, V. Butauskas, E. J. Daukša, L. Gadonas, L. Gogelis, P. Jakubėnas, K. Jokantas, I. Jundzilas, K. Kanauka, F. Kaunackis, K. Kurnatauskas, P. Kuzma, V. Lašas, V. Lazersonas, J. Motiejūnas, K. Oleka, K. Požela, V. Požela, A. Purėnas, J. Šepetys, A. Šernas, K. Venclauskis.
Dėstė E. K. Eichvaldas, T. von Grotthussas, V. Šilkarskis.
L: A. Tyla Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 Vilnius 2013.
-Dorpato universitetas; -Gustavo akademija