Taštýko kultūrà, Sibiro archeologinė kultūra.
Gyvavo 2 a. pr. Kr.–5 a. po Kr. Pietų Sibire. Pavadinta pagal kapinyną prie Taštyko upės (Chakasija). Kapinynai tirti 1883–1903, 1923–38, 20 a. 7–8 dešimtmetyje. Žmonės gyveno pusiau žeminiuose, antžeminiuose stulpinės konstrukcijos pastatuose, vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, žemdirbyste, metalo apdirbimu, kalvyste. Iš molio gamino taures (imituojančias skitų katilus), puodelius, ąsočius, iš medžio – lėkštes, dubenis, geldas ir kita.
Taštyko kultūros pomirtinės kaukės
Mirusieji laidoti balzamuoti nedeginti (moterys ir vaikai), deginti (vyrai) kvadratinėse duobėse, išklotose tošimi, po 2 ir daugiau žmonių (kartais iki 100) kape, aprengtus žieminiais drabužiais. Nedeginti mirusieji laidoti su ornamentuotomis pomirtinėmis kaukėmis, sudegintųjų pelenai buvo pilami į specialiai pasiūtas lėles. Įkapės: maistas, smulkūs dirbiniai (miniatiūra), dėžutės iš tošies, papuošalai. Gyventojai buvo europidai ir mongolidai, dauguma diduomenės – mongolidai.
L: L. Kyzlasov Taštykskaja ėpocha v istorii Chakassko-Minusinskoj kotloviny (I v. do n. ė.–V v. n. ė.) Moskva 1960.