taũpymas, dalies gaunamų pajamų atidėjimas ateities išlaidoms. Namų ūkiai atideda dalį disponuojamųjų pajamų, įmonės – pelno dalį, kuri lieka sumokėjus pelno mokestį ir išmokėjus dividendus akcininkams. Taupymą apibūdina polinkis taupyti – ribinis (santaupų pokyčio ir disponuojamųjų pajamų pokyčio santykis, parodantis taupymo pokytį šioms pajamoms padidėjus vienu vienetu) ir vidutinis (santaupų ir disponuojamųjų pajamų santykis, parodantis taupymo vidutinį pokytį pajamoms padidėjus vienu vienetu). Taupymo lygis valstybėje vertinamas taupymo norma – procentais išreikštu gyventojų santaupų ir jų disponuojamųjų pajamų santykiu. Taupymo norma priklauso nuo vyresnio amžiaus gyventojų dalies šalyje (vyresni žmonės turi mažiau motyvacijos ir galimybių taupyti), mokesčių sistemos (gali skatinti arba stabdyti taupymą), lūkesčių dėl infliacijos (didėjanti infliacija skatina gyventojus pinigus leisti, o ne taupyti) ir kitų veiksnių. Kuo didesnė taupymo norma, tuo didesni per finansinius tarpininkus sukaupiami kreditiniai ištekliai. Esant didelei taupymo normai gali reikštis taupymo paradoksas (taupymo padidėjimas tam tikromis sąlygomis gali sukelti vėlesnį taupymo mažėjimą).
LIETUVOJE vidutinė taupymo norma 2018 buvo mažiausia Europos Sąjungoje – –0,5 % (išleista daugiau nei uždirbta, o pajamų trūkumas kompensuotas skolinantis). Europos Sąjungos taupymo normos vidurkis 2018 sudarė 10,8 %, Latvijos taupymo norma – 2,7 %, Estijos – 11,3 %.
2687
taupymo norma