tauriãbudė (Clitocybe), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, baltikinių (Tricholomataceae) šeimos grybų gentis. 535 rūšys. Paplitę visame pasaulyje.
melsvoji tauriabudė
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, vidutinio dydžio, retai smulkūs arba dideli, mėsingi, vienmečiai. Kepurėlė išgaubta, paplokščia arba įdubusi (tuomet vaisiakūnis yra taurelės ar piltuvėlio formos), kartais su gūbreliu, dažniausiai balsvos, pilkšvos, rusvos, rožinės spalvos, higrofaniška (keičia spalvą priklausomai nuo drėgmės) arba nehigrofaniška, lygi, rečiau padengta plaukeliais ar žvyneliais. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai kotu nuaugę žemyn (nuaugtiniai), rečiau priaugtiniai, formuojantys bespalves, gelsvas, rusvas ar rausvas papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, gana tvirtas ir elastingas, lygus arba plaušuotas. Saprotrofiniai grybai. Auga ant dirvožemio, miško paklotės, dažniausiai miškuose, parkuose, krūmynuose, soduose. Dalis grybų turi savitą kvapą ir skonį, biologiškai aktyvių junginių, turinčių gydomųjų savybių. Yra valgomųjų ir nuodingųjų grybų.
Lietuvoje žinoma apie 40 rūšių. Dažnos drūtgalė tauriabudė (Clitocybe clavipes), dabar vadinama ir kitu vardu – drūtgalė taurulė (Ampulloclitocybe clavipes), balsvoji tauriabudė (Clitocybe dealbata), aštriakvapė tauriabudė (Clitocybe ditopa), dauburiuotoji tauriabudė (Clitocybe gibba), dabar vadinama ir kitu vardu – dauburinė taurena (Infundibulicybe gibba), pilkšvarudė tauriabudė (Clitocybe metachroa), pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis), melsvoji tauriabudė (Clitocybe odora), nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa; mirtinai nuodinga), pavasarinė tauriabudė (Clitocybe sinopica).
nuodingoji tauriabudė
1989