Taũro apýgarda, Lietuvos partizanų junginys (apygarda), 1945–1952 Suvalkijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu. Viena pirmųjų Lietuvoje (iki tol, 1944–45 Lietuvos pietvakariuose veikė pavieniai partizanų būriai, grupės, batalionas).
1945 06 17 Skardupių (Marijampolės vlsč.) klebonas A. Ylius (slapyvardis Vilkas) ir J. Pileckis (slapyvardžiai Brokas, Šarūnas) įkūrė Algimanto apygardos partizanų pirmąjį skyrių. 1945 07 pradžioje iš minėtų kovinių vienetų Skardupiuose buvo sudarytas Tauro apygardos štabas, 08 15 įkurta pati apygarda. Iniciatoriai ir steigėjai: kunigas A. Ylius, L. Taunys (slapyvardis Kovas), J. Pileckis, A. Ratkelis (slapyvardis Oželis) ir V. Gavėnas (slapyvardžiai Vampyras, Granitas). Veikimo teritorija: Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų apskritys, dalis Alytaus ir Kauno apskričių (iki Nemuno). Apygardoje veikė rinktinės (pagrindinės): Vytauto rinktinė, Žalgirio rinktinė (iki 1946 01 31 – Stirnos rinktinė) ir Geležinio Vilko rinktinė (1945 10–1953 04).
prisiekia Tauro apygardos štabo pareigūnai: iš kairės – J. Pileckis, L. Taunys, kunigas kapelionas A. Ylius, A. Ratkelis ir V. Gavėnas (1945 07 19, Skardupių klebonija)
partizanų vadovybės įgaliotiniai ryšiams su Vakarais Juozas Lukša‑Skrajūnas ir Kazimieras Pyplys‑Audronis (pritūpę) su juos į žygį išlydinčiais Tauro apygardos partizanais. Antroje eilėje iš kairės: Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas‑Faustas, šios rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Viktoras Vitkauskas‑Saidokas, Žalgirio rinktinės partizanas Albrechtas Algirdas Akambakas‑Špicas, neatpažintas ir kiti (Skirkiškė, Barzdų valsčius, 1947 12)
Trumpai dar veikė: Patrimpo rinktinė (1945 08–10 22), Perkūno rinktinė (1945 08–1946 04 20; vėliau pavadinta Gedimino rinktine, veikusia Seinų apskrityje), Šarūno rinktinė (1946–47; veikė Seinų apskrityje), Kęstučio rinktinė (1947–49) ir Birutės rinktinė (1947 01–1949 03 21). Patrimpo rinktinė vienintelė Lietuvoje ribojosi su Lenkija (per ją – kelias į Vakarus; juo pasinaudojo kai kurie rinktinių vadai).
1945 09 16 Skardupiuose Tauro apygardos vadovybė įkūrė Lietuvos išlaisvinimo komitetą (pirmininkas L. Butkevičius, slapyvardžiais Elbė, Luobas). 1946 04 09 apygardos vadas Z. Drunga Šarūno rinktinės (veikė Dzūkijoje) štabe susitikime su A apygardos vadu pulkininku leitenantu J. Vitkumi (slapyvardis Kazimieraitis) ir Pietų Lietuvos kitų junginių vadais iš Tauro apygardos, A apygardos ir Dzūkų grupės įkūrė Pietų Lietuvos sritį (vadas – J. Vitkus) su štabu. 1946 A. Baltūsis (slapyvardis Žvejys) apygardoje įkūrė padalinį – Informacijos centrą (kaupė ir apibendrino partizanams aktualias žinias iš Lietuvos ir užsienio), kuriam vadovavo V. Seliokas (slapyvardžiai Gintautas, Gudeliškis).
Tauro apygardos vadovybė. Iš kairės: A. Ratkelis‑Oželis, V. Vitkauskas‑Saidokas, A. Grybinas‑Faustas ir A. Salinka‑Dainius
1946 Vytauto rinktinės kovotojai buvusioje Rytų Prūsijoje įsteigė puskarininkių mokyklą, bet greitai sovietinio saugumo buvo aptikta ir likviduota. 1947 08 ir 09 Kazlų Rūdos miškuose buvo surengti partizanų apmokymo kursai (vadovas A. Baltūsis; baigė iki 100 žm.). A. Baltūsis toliau telkė Tauro apygardos ir Pietų Lietuvos srities junginius, demaskavo saugumo svarbiausio agento J. Markulio (slapyvardis Erelis) ir saugumiečių mėginimus per Bendrą demokratinio pasipriešinimo sąjūdį sunaikinti partizaninį judėjimą.
Žymiausios Tauro apygardos kautynės (mūšiai): Gerčių (1945 02), Būdininkų kautynės (1945 04 13), Valkų mūšis (1945 05 12), Palių mūšis (1945 08 05–09), Šilavoto (1945), Vierčiškių, Grybinės, Griešių (visos 1946), Raišupio kautynės (1947 07 30), Opšrūtų kautynės (1947 11 15–16) ir Žiūrių (Gudelių, 1950). 1952 apygardos veikla iš esmės sumenko, toliau kovėsi pavieniai junginiai. Paskutinis apygardos partizanas J. Balčius (slapyvardžiai Mindaugas, Bitė, Plutonas) žuvo 1957 07 26 Alizavoje (Gelgaudiškio apyl.).
Tauro apygardos vadai: nuo 1945 08 15 L. Taunys, 1945 10 22–1946 06 12 Z. Drunga (slapyvardžiai Šernas, Mykolas Jonas), 1946 06 12–07 04 V. Navickas (slapyvardžiai Auksutis, Perkūnas, Rytas), 1946 07 04–1948 02 01 A. Baltūsis, 1948 04 04–08 10 J. Aleščikas (slapyvardžiai Gediminas, Gintautas, Rymantas), 1948 10 08–1949 09 28 A. Grybinas (slapyvardis Faustas), 1949 10 25–1951 02 02 V. Vitkauskas (slapyvardžiai Saidokas, Karijotas) ir 1951 04–1952 06 J. Jankauskas (slapyvardis Demonas).
paminklas Tauro apygardos partizanams 1944–1953 Marijampolėje
L: Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.) / sud. N. Maslauskienė Vilnius 2000; Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos Vilnius 2008.
2921