tautiniñkai, Lietuvos dešinioji politinė srovė.

Susikūrė 20 a. pradžioje daugiausia iš Lietuvių demokratų partijos dešiniojo sparno. Pirmoji lietuvių tautininkiška partija – Tautiškoji lietuvių demokratų partija. Tautiškumas ir tautos vienybės idėja buvo propaguojama 1907–13 A. Smetonos redaguojamame laikraštyje Viltis ir 1914–15 žurnale Vairas. Tautininkai kurį laiką buvo vadinami viltininkais ir vairininkais. Iki 1917 išsiskyrė trys tautininkų srovės: konservatyvi Tautos pažangos partija, liberali‑socialistinė Santara, krikščionių demokratų – Lietuvių katalikų tautos sąjunga (įk. 1917, veikė maždaug iki 1918).

1917 tautininkai padėjo sudaryti Lietuvos Tarybą (iš 20 narių 8 – tautininkai; 1917–19 pirmininkas A. Smetona). Tautininkų veikėjas A. Voldemaras 1918 11 sudarė pirmąją atkurtos Lietuvos valstybės vyriausybę. Joje, be A. Voldemaro, ministrų pareigas ėjo J. Yčas ir M. Yčas, J. Tūbelis, kitose vyriausybėse – A. Merkys, L. Noreika. 1926 susivieniję su liaudininkais tautininkai Lietuvos Respublikos III Seime gavo 3 vietas (pirmąkart pateko į Seimą).

Plečiant socialinę bazę buvo steigiamos organizacijas: Lietuvos žemdirbių sąjunga, Neo‑Lithuania, Jaunoji Lietuva, Lietuvių mokytojų sąjunga, Geležinis Vilkas ir kitos. 1924 Tautos pažangos partijai susijungus su Lietuvos žemdirbių sąjunga, įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS), 1926 Santarai su Lietuvos žemdirbių sąjungos kita dalimi – Lietuvos ūkininkų partija. Nuo 1926 LTS liko vienintelė tautininkų srovės partija.

1926 12 tautininkai kartu su Lietuvos krikščionių demokratų partija kariškių remiami įvykdė Gruodžio septynioliktosios perversmą. 1936 sušauktame Seime daugumą sudarė tautininkai. Nuo 1926 pabaigos Lietuvos vyriausybes daugiausia sudarė tautininkai ir nepartiniai, nuo 1939 – t. p. krikščionys demokratai ir liaudininkai. 1934 nuo tautininkų atsiskyrusių A. Voldemaro šalininkų (voldemarininkai) įkurta Lietuvių nacionalistų partija (tautininkų radikalioji srovė, orientavosi į Italijos fašizmą, vėliau – į Vokietijos nacizmą) valstybėje įtakos neturėjo. 1939 išsiskyrė LTS trys politinės srovės – konservatyvi, liberali ir radikali.

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą jau 07 19 LTS, kitos tautininkų organizacijos buvo uždarytos, daugelis tautininkų veikėjų ištremta, kalinta, žuvo lageriuose.

1990 atkūrus Lietuvos valstybingumą išsiskyrė kelios tautininkų srovės: konservatyvi – atstovaujama LTS, liberali – atstovaujama Tautos pažangos partijos, radikali, atstovaujama Partijos Jaunoji Lietuva (įkurta 1994, remiasi tautiškumo ir krikščioniškosios demokratijos ideologija), radikalios, ilgainiui tapusios nacionalsocialistinės Lietuvos nacionaldemokratų partijos (veikė 1999–2012). 2008 LTS pertvarkyta į Tautininkų frakciją Tėvynės sąjungoje, 2011 atkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjunga (2017 susijungusi su Respublikonų partija tapo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga).

1992 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose išrinkti trys LTS, 1996 – po vieną LTS ir Jaunosios Lietuvos, 2000 – vienas Jaunosios Lietuvos, 2008 – du Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos atstovai.

1971

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką