Tczew (Tčèvas), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, į pietus nuo Gdansko, Vyslos žemupio kairiajame krante; apskrities centras.
Tczewo panorama
57 990 gyventojų (2021).
Upių uostas. Tczewe susikerta Varšuvos–Gdansko geležinkelis, Torunės–Gdansko, Berlyno–Gdansko geležinkeliai ir plentai; viena didžiausių Lenkijoje geležinkelio skirstomųjų stočių. Geležinkelio ir automobilių kelių tiltai per Vyslą.
Pamario laisvosios ekonominės zonos padalinys (Tczewo elektronikos pramonės parkas); didžiausi investuotojai – bendrovė Flextronics International Poland Sp. z o. o. ir tarptautinė bendrovė Gemplus International S A. Elektros mašinų, automobilių dalių (greičių dėžių) gamyba, upių laivų statyba, medienos apdirbimo, maisto (mielių, žuvų), siuvimo pramonė. Turizmas.
Varšuvos, Gdynės, Gdansko aukštųjų mokyklų filialai. Viešoji biblioteka. Vyslos muziejus. Tarptautiniai teatro, muzikos festivaliai.
Architektūra
Gotikinės Šv. Kryžiaus Išaukštinimo (13 a.), Šv. Stanislovo Kostkos (apie 14 a. vidurys) bažnyčios, miesto sienos (14 a.) liekanos.
Istorija
Pirmą kartą 1198 paminėtas Trsovas. 1198–1308 priklausė Pamario kunigaikštystei. 1252–53 tapo jos sostine, kaštelionijos centru. 1260 suteiktos miesto teisės. 1309 atiteko Vokiečių ordinui (vadintas Dirschau), čia įsikūrė vaitijos administracija. Tczewas neteko miesto teisių, jas Ordinas suteikė 1364–83. 1466 atiteko Lenkijai, buvo didelis prekybos centras.
1577 gaisras sunaikino beveik visą miestą. 17 a. Tczewas prarado turėtą įtaką.
Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo atiteko Prūsijos karalystei (1807 miestą buvo užėmę J. H. Dąbrowskio legionai).
19 a. antroje pusėje Tczewas išsiplėtė, nutiestas geležinkelis, pastatyta tiltų per Vyslą, gamyklų, plėtėsi prekyba Vysla.
1920 atiteko Lenkijai, pastatytas upių ir jūrų uostas. 1939–45 buvo aneksuotas nacių Vokietijos, 1941–45 veikė nacių įsteigtos karo belaisvių stovyklos. 1945 nukentėjo nuo nacių Vokietijos ir SSRS kariuomenių kovų.
1920–75 ir nuo 1999 – apskrities centras.
Dirschau