Vacudži Tecuro (Tetsurō Watsuji, Tecuras Vacùdžis) 1889 03 01Himedži 1960 12 26Kugenuma (prie Kamakuros), japonų filosofas. Japonijos mokslų akademijos narys (1949). Dr. (1932).
Išsilavinimas ir veikla
1912 baigė Tokijo imperatoriškąjį universitetą, 1934–49 jame dėstė etiką. 20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje redagavo žurnalą Shisō. 1920–25 dėstė privačiuose universitetuose Tokijuje, 1925–34 – Kioto imperatoriškajame universitete. 1927–28 stažavo Vokietijoje.
Filosofijos bruožai
Pažiūroms turėjo įtakos G. W. F. Hegelis, M. Heideggeris, egzistencializmas, Kioto mokyklos atstovai. Daugiausia nagrinėjo etikos klausimus. Kritikavo individualistinę etiką, kuri, T. Vacudži manymu, būdinga Vakarų mąstytojams. Pabrėždamas žmogaus dvejopą (individualią ir kolektyvinę) prigimtį, teigė, kad asmenybė egzistuoja tik socialinių santykių tinkle, atskiri individai yra abstrakcija. Niekio sąvoką tapatino su savo egoistiškojo prado atsisakymu atrandant autentišką egzistenciją visuomenėje.
Tecuro Vacudži (1955)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: F. Nietzsche’s tyrinėjimai (1913), Sørenas Kierkegaard’as (1915), Etika kaip žmogaus filosofija (1934), Klimatas ir kultūra (1935), Kaukė ir asmenybė (1937), Etika (3 t. 1937–49), Japonijos etinės minties istorija (2 t. 1952).