teisės mokslas Lietuvoje

téisės mókslas Lietuvojè

Lietuvoje teisinės minties pradžia siejama su pirmaisiais žinomais 13–14 amžiau teisės aktais (pvz., Kazimiero teisynas). Teisės tyrimai pradėti 16 amžiuje. Žymiausi to meto teisės tyrėjai buvo P. Roizijus, išleidęs veikalą Lietuvos sprendimai (Decisiones Lituanicae 1563, lietuvių kalba 2007), kuriame pritarė romėnų teisės taikymui Lietuvos teismuose, ir A. Rotundas, veikale Lenko pasikalbėjimas su lietuviu (Rozmowa Polaka z Litwinem 1564) akcentavęs teisės reikšmę valstybėje. Petras Roizijus, Augustinas Rotundas ir J. Domanovskis parengė Antrąjį Lietuvos Statutą (1566; Lietuvos Statutas). Trečiojo Lietuvos Statuto (1588) įvade didikas L. Sapiega išdėstė teisinės valstybės principus.

Reikšmingi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (įsteigtas 1645) profesorių mokslo veikalai – A. A. Olizarovskio De politica hominum societate 1651 (lietuvių kalba Apie politinę žmonių sąjungą 2003), H. Stroynowskio Prigimtinės, politinės teisės, politinės ekonomijos ir tarptautinės teisės mokslas (Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i prawa narodów 1785), A. Capellio Apie romėnų teisės dėstymą apskritai (De l’enseignement du droit romain généralement 1827), I. Danilavičiaus Napoleono kodeksas, palyginus su lenkų ir lietuvių teise (Kodex Napoleona w porównaniu z prawami polskimi i litewskimi, parašytas 1817, išspausdintas 1905), Istorinis žvilgsnis į Lietuvos Statutą (Historischer Blick auf das Litauische Statut 1834, lenkų ir ukrainiečių kalbomis 1837), Apie Lietuvos metraščius (O litovskich letopisjach 1840, lenkų ir vokiečių kalbomis 1841). 1832 Rusijos imperijos valdžiai uždarius Vilniaus universitetą teisės mokslo tyrimai keliems dešimtmečiams nutrūko.

P. Roizijaus Decisiones Lituanicae (1563) antraštinis lapas

1919–39 nemažai veikalų apie valstybių (daugiausia Lenkijos) santvarką ir teisę parengė Vilniaus universiteto Teisės ir visuomeninių mokslų fakulteto profesoriai Wacławas Komarnickis (Lenkijos politinė teisė / Polskie prawo polityczne 1922, Apie teisėtvarką ir sveiką valstybinę santvarką / O praworządności i zdrowy ustrój państwowy 1928), Stefanas Glaseris (Politinių nusikaltėlių išdavimo pagrindas / Zasada extradycji w odniesieniu do przestępców politycznych 1924, Lenkijos baudžiamosios teisės apybraiža / Polskie prawo karne w zarysie 1931) ir kiti. Tyrinėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santvarkos istorija, teismų proceso teisė.

Nepriklausomoje Lietuvoje teisės mokslo pagrindine baze tapo Lietuvos universiteto (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo universitetas) Teisių fakultetas. A. Janulaitis, remdamasis gausia archyvų medžiaga, tyrinėjo 14–19 amžiaus Lietuvos teisės istoriją (Vyriausiasis Lietuvos tribunolas XVI–XVIII amž. 1927, Lietuvos bajorai ir jų seimeliai XIX amž. 1936, Ignas Danilavičius Lietuvos bei jos teisės istorikas 1932), t. p. reiškėsi kaip užsienio teisės istorijos žinovas (Imperijos rūmų teismas (1495–1806) 1927, Užnemunė po Prūsais (1795–1807) 1928, Napoleono teisynas 1930). Teisės istorijos srityje dirbo I. Lappo (Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, Iš Vyriausiojo Lietuvos tribunolo istorijos, Iš Vyriausiųjų Lietuvos suvažiavimų istorijos XVI amž., visi 1932), jis t. p. spaudai parengė Trečiąjį Lietuvos Statutą. Konstitucinės teisės srityje daug nuveikė M. P. Römeris, kurio svarbiausi veikalai – Reprezentacija ir mandatas (1926), Administracinis teismas (1928), Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose (1931), Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos (1937), nebaigtas veikalų ciklas Valstybė ir jos konstitucinė teisė (1934–39). Teisės teorijos plėtotei didelę reikšmę turėjo P. Leonas (Kolektyvizmo pradas Lietuvos civilinės teisės novelose 1925, Istorinė žmoniškumo, etikos ir teisės evoliucija 1937, Teisės enciklopedijos paskaitos 1924 21931, Teisės filosofijos istorija 2 knygos 1928–36), baudžiamajai teisei ir civilistikai – S. Beliackinas (Privatinė teisė 1928, Baudžiamasis statutas su papildomaisiais baudžiamaisiais įstatymais ir komentarais, sudarytais iš Rusijos Senato ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimų bei kitų aiškinimų 1934), V. Stankevičius (nuo 1944 Stanka; Baudžiamoji teisė 1925, Baudžiamosios teisės istorijos pamatiniai bruožai 1932), V. Mačys (Civilinio proceso paskaitos 1924, Socialinio teisių mokslo tikslas ir mūsų žemės reformos įstatymas 1925, Apie šeimos santvarką ir moterų teises senovėje 1934), tarptautinei teisei – D. Krivickas (Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas 1935, Klaipėdos krašto teisinė būklė Lietuvos konstitucinės teisės sistemoje pagal 1924 m. Statutą 1940). 1924–39 Lietuvos universitetas išleido Teisių fakulteto darbų 10 tomų (42 knygas), kuriuose skelbti fakulteto profesorių straipsniai ir studijos, t. p. serijos Teisės mokslų biblioteka 26 knygas (dalis šių – verstinė literatūra). Teisės mokslo baruose aktyviai reiškėsi P. V. Raulinaitis (Parlamentarizmas: istoriniai-teoretiniai parlamentinės tvarkos bruožai 1925, Administracijos principai 1926), J. Robinzonas (Klaipėdos krašto konvencijos komentaras 2 dalys 1934), t. p. L. Purėnienė, Hiršas Rolnikas, R. Valsonokas ir kiti.

1940 Teisės fakultetas perkeltas į Vilniaus universitetą. Jo profesorius M. Römeris Vokietijos okupacijos metais parašė studiją Istorinė Lietuvos sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas, kurioje iš konstitucinės teisės mokslo pozicijų įvertino Lietuvai tragiškus 1940 vasaros įvykius ir atliko svarbiausių to meto sovietų konstitucijos nuostatų teisinę analizę (išleista 1949 Augsburge, 1989 Vilniuje).

SSRS okupacijos metais dėl ideologinių varžymų, teisės mokslų politizavimo, karingo izoliavimosi nuo pasaulio mokslo laimėjimų šių mokslų raida sulėtėjo. Teisininkai daugiausia nagrinėjo Lietuvos valstybės ir teisės istoriją, valstybės ir teisės pagrindinių institucijų esmę. 1965–90 buvo tiriama valstybės valdymo, valdymo ir teisės raidos dėsningumai. Didesnę reikšmę turi K. Jablonskio ir P. Pakarklio veikalai iš senosios Lietuvos teisės istorijos; teisės mokslui reikšminga M. Apanavičiaus, J. Bulavo, P. V. Danisevičiaus, Josifo Moreino, P. V. Rasimavičiaus, J. Žeruolio ir kitų mokslininkų veikla. Tarptautinės teisės klausimais aktyviai rašė P. Kūris. Šio laikotarpio teisininkų sukaupta faktinė medžiaga turi išliekamosios vertės, ji liko šaltiniu praeičiai pažinti. Išeivijoje lietuvių teisininkai daugiausia rašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (J. Dainauskas, J. Deveikytė-Navakienė, A. A. Plateris), nepriklausomybės laikotarpio (K. Račkauskas, Pranas Viktoras Raulinaitis, K. Šidlauskas ir kiti) teisės klausimais.

Atkūrus nepriklausomybę nagrinėjamos Lietuvos teisės reformos ir kitos problemos. Teisės mokslo svarbiausiais centrais tapo Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetai, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institutas, Teismo ekspertizės centras (įkurtas 1961), Teisės institutas (įkurtas 1991), Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto Teisės skyrius (veikė iki 2000; 1977–90 Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1969–77 Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Filosofijos, teisės ir sociologijos skyrius). Svarbiausi darbai: P. Z. Pošiūno Kriminalistinės ekspertizės (1997), Dalios Mikelėnienės ir V. Mikelėno Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai (1999), A. Vaišvilos Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje (2000), T. Davulio Darbo teisė: Europos Sąjunga ir Lietuva (2004), Juozo Galginaičio, Rimanto Stankevičiaus Draudimo teisė, M. Maksimaičio Lietuvos valstybės konstitucijų istorija: XX a. pirmoji pusė, Egidijaus Šileikio Alternatyvi konstitucinė teisė, D. Žalimo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės (visi 2005), V. Justickio ir Gintauto Valicko Procedūrinis teisingumas Lietuvos kriminalinėje justicijoje, G. Švedo Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje (abu 2006). Išleistos kolektyvinės monografijos: Mykolo Römerio mokslas apie valstybę (1997), Nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje koncepcija (2000), Žmogaus teisės Lietuvoje (2005), Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda (2007) ir kitos. Reikšmingą indėlį įnešė mokslininkai V. Andriulis, G. Babachinaitė, O. D. Dambrauskaitė, A. Dambrauskas, G. Dambrauskienė, G. Goda, E. Jarašiūnas, D. Jočienė, Anzelmas Katkus, S. Katuoka, V. E. Kurapka, E. Kūris, H. Malevski, A. Marcijonas, V. Nekrašas, I. Nekrošius, V. Nekrošius, V. Pakalniškis, E. Palskys, V. Pavilonis, V. Piesliakas, A. Pumputis, Ona Ruželytė, S. Šedbaras, V. Vadapalas, K. L. Valančius, S. Vansevičius, Alfonsas Vileita, P. S. Vitkevičius, J. Žilys ir kiti. Leidžiami tęstiniai mokslo darbų rinkiniai Teisė (nuo 1957, leidžia Vilniaus universitetas), Jurisprudencija (nuo 1998, leidžia Mykolo Romerio universitetas), specializuoti teisės mokslo žurnalai Teisės problemos (Lietuvos teisės institutas, nuo 1993), Justitia (leidykla Justitia, nuo 1996).

1553

teisės mokslas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką