téisės prncipai, pamatiniai pradai, išreiškiantys teisės, kaip specifinės visuomeninių santykių reguliuotojos, esmę. Visi teisės principai yra susiję, atskleidžia teisės dėsningumus, jos prigimtį ir socialinę paskirtį. Teisės principus dažniausiai skelbia konstitucijos ir konkretizuoja kiti teisės aktai. Teisės principai ir teisės normos yra teisės sistemos pirminės dalys, sudarančios objektinę teisę. Teisės principai nuo teisės normos skiriasi, nes neturi griežtos vidinės struktūros (hipotezės, dispozicijos, sankcijos), išreiškia siekius, tikslus, vertybių orientyrus, o ne tai, ką tiksliai reikia atlikti teisės subjektui. Teisinių sprendimų priėmimo procese teisės principai dažniausiai yra papildantis teisės normą standartas, bet teisės norma negali paneigti teisės principo. Jais turi būti remiamasi teisėkūros ir teisinio įgyvendinimo procesuose (t. p. ir priimant sprendimą konkrečioje teisinėje byloje). Teisės principas yra teisės šaltinis – šiuo aspektu teisė ir jos išorinė forma sutampa. Pagal veikimo sritį yra bendrieji (būdingi visai teisės sistemai, pvz., teisingumo, sąžiningumo, protingumo, demokratiškumo), tarpšakiniai (būdingi kelioms teisės šakoms, pvz., teismo proceso viešumo), šakiniai (būdingi tam tikrai teisės šakai, pvz., sutarties šalių lygybės), pošakių, institutų, poinstitučių, pagal išraiškos būdą – rašytiniai ir nerašytiniai teisės principai.
579