téisės teòrija, teisės mokslas, skirtas teisei, kaip socialinės tikrovės reiškiniui, stebėti, tirti ir pažinti. Teisės teorijos tikslas – pateikti teisės sampratą, atskleisti teisės prigimtį, esmę. Teisės teorija suprantama kaip tyrimo procesas, kuriame tiriama teisė (t. p. su ja susiję teisiniai reiškiniai, pvz., teisinė sąmonė, teisėkūra, teisės aktai, teisiniai santykiai, teisinė kultūra), arba kaip šio tyrimo rezultatas, t. y. objektyvios žinios apie teisę.
Teisės teorijos funkcijos: teorinė pažintinė (aiškina teisinius reiškinius, jų pagrindines savybes), praktinė taikomoji (rekomenduoja, kaip tobulinti teisę), auklėjamoji pasaulėžiūrinė (formuoja moksliškai pagrįstą požiūrį į teisinę tikrovę), metodologinė (formuluoja išvadas, teiginius, kategorijas, kurias naudoja kiti teisės mokslai), prognozuojamoji (numato teisės raidos kryptis). Teisės teorijoje naudojama pozityvioji tyrimo metodologija, grindžiama tezėmis, kad visa teisė sukurta žmogaus, ją lemia tik socialiniai faktai, nėra būtino teisės ir dorovės ryšio. Teisės privaloma sudėtine dalimi laikant dorinio pobūdžio žmogaus teises naudojamos ir kitos metodologijos.
Taikomi bendrieji (analizė, sintezė, sisteminis bei funkcinis tyrimas ir kita) ir specialieji (teisės lyginamasis, formalusis teisinis, teisinis modeliavimo ir kiti) teisiniai metodai.
579