tesmas, institucija, sprendžianti teisinį ginčą taikydama teisę ir vykdanti teisingumą vadovaudamasi teisės viršenybės bei kitais principais.
Teismo veikla
Viešųjų organizacijų (pvz., valstybių, tarptautinių organizacijų) teismai įgyvendina teisminę valdžią, kuri privalo būti nešališka ir nepriklausoma. Teismas gali ir nebūti teisminės valdžios subjektas (pvz., trečiųjų teismas).
Vakarų teisės tradicijoje teisminę valdžią įgyvendinantis teismas yra pagrindinė institucija ginčams spręsti. Ši tradicija visuotinai pripažįsta visų asmenų, manančių, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeisti, galimybę su prašymu kreiptis į teismą ir kaltinamųjų nusikaltimų padarymu teisę reikalauti, kad juos teistų teismas. Teisėjas arba teisėjų kolegija, nagrinėjanti teisinę bylą, posėdžiauja teismo posėdžių salėje, veikia teismo rūmuose.
Teismo praktinė veikla vadinama jurisdikcija ir reiškia teisės skelbimą, aiškinimą, taikymą (bet ne jos kūrimą) turint galimybę teisėtai taikyti teisinę prievartą, jos priemones.
Teismo darbo organizavimas
Teismo organizaciniam darbui vadovauja, teisėjų administracinę veiklą kontroliuoja, priima ir atleidžia teismo raštinės darbuotojus, t. p. vykdo kai kurias kitas funkcijas teismo pirmininkas.
Teismo sistemos organizavimas, jų veikla, teisėjų statusas pagrįstas visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, asmens teisės į teisminę gynybą (kiekvieno asmens byla turi būti viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo), valstybės valdžių padalijimo (teisingumą vykdo tik teismas), teisės viršenybės, teismo ir teisėjų nepriklausomumo, teismo organizacinio savarankiškumo, finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismo savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismo funkcionavimo, teisėjų statuso ir teismo proceso principais.
Bylų nagrinėjimas
Teisme bylos dažniausiai nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės paslapties saugojimo interesams, lytinių nusikaltimų bylose, t. p. apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusįjį ir kai kuriais kitais atvejais. Bylose priimti teismo sprendimai skelbiami viešai. Teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų, t. p. nuo proceso dalyvių, teismo administracijos.
Teismų rūšys
Teisminę valdžią įgyvendinantys teismai pagal kompetenciją, veiklos pobūdį bei mastą skirstomi į tarptautinius ir nacionalinius.
Tarptautiniai teismai yra regioniniai (pvz., Europos Teisingumo Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas) ir pasauliniai (pvz., Tarptautinis Teisingumo Teismas). Nacionaliniai teismai veikia valstybės teritorijoje, skirstomi į valstybinius ir nevalstybinius (garbės teismas, arbitražas, bažnytinis teismas).
Valstybiniai teismai klasifikuojami pagal funkcinę jurisdikciją: bendrosios jurisdikcijos teismai nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas, administraciniai, darbo, socialiniai, šeimos teismai – administracines, darbo, socialinės apsaugos, šeimos bylas. Ypatingas funkcijas atlieka konstitucinis teismas.
Įvairiose valstybėse gali būti skirtingos jurisdikcijos teismai, pvz., Estijoje yra tik bendrosios jurisdikcijos teismai, nagrinėjantys visas teisines bylas, Vokietijoje – Vokietijos Federacinis Konstitucinis Teismas konstitucinėms byloms, bendrosios jurisdikcijos teismai civilinėms ir baudžiamosiosms byloms, administraciniai teismai administracinėms byloms, darbo teismai darbo byloms, finansų teismai finansinėms byloms, socialiniai teismai socialinės apsaugos byloms.
Kiekvienas teismas teisingumą vykdo tik pagal savo kompetenciją, kurią lemia teismingumo taisyklės ir konkretaus teismo veiklos teritorija. Pagal tai skiriama pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai – pirmosios instancijos teismo sprendimus fakto bei teisės aspektu gali peržiūrėti apeliacinės instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo sprendimus tik teisės aiškinimo ir taikymo aspektu – kasacinės instancijos teismas. Valstybiniai teismai pagal veikimo teritoriją yra veikiantys valstybės teritorijos dalyje (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai) ir visoje teritorijoje (apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, konstitucinis teismas).
Teismų raida
Teismo užuomazgų būta dar gentinėje visuomenėje (ginčus spręsdavo genties sueiga). Valstybiniai teismai atsirado kartu su valstybe, bet savarankiška institucija tapo kuriantis valstybės aparatui. 3–1 a. prieš Kristų Atėnuose ir Romoje teismas buvo atskirtas nuo valstybės administracijos, t. y. pradėjo vykdyti savarankiškas teisingumo vykdymo funkcijas. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu sueigų teismus pamažu pakeitė monarchų ir jų agentų teismai, pvz., Didžiosios Britanijos teritorijoje (Anglijoje) 13 a. atsirado profesionalūs teisėjai. Brandžiajam feodalizmui būdinga luominiai teismai. Stiprėjant centralizuotai valstybės valdžiai teismai buvo centralizuojami, keitėsi ir procesinės formos, buvo atsisakyta iracionalių įrodinėjimo būdų (pvz., Dievo teismo).
17–18 a. buvo suformuluoti teismo organizacijos ir veiklos principai: visų piliečių lygybė prieš įstatymą, formaliųjų įrodymų atsisakymas, proceso viešumas, nekaltumo prezumpcija, teisėjų renkamumas. Dauguma jų įtvirtinti Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje (1789). Šiuolaikinių valstybių teismų veiklos teisinis pagrindas – valstybės konstitucija ir įstatymai.
Lietuvos teismai
Lietuvos Konstitucijoje (1992), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (1993), Teismų (1994, nauja redakcija 2002) įstatymuose įtvirtinta teismų sistema sudaro galimybę įgyvendinti fizinių ir juridinių asmenų teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į teisės aktuose įtvirtintas jų teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos teismų sistema 1918–1940
Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir 1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais
Lietuvos Respublikos teismų sistema po 1990
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai
Lietuvos Respublikos apylinkės teismas
Lietuvos Respublikos apygardos teismas
Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Lietuvos Respublikos administraciniai teismai
579