teismnis tárdymas, įródymų tyrmas, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimo teisme pagrindinė dalis, kai įgyvendinant teisminio bylos nagrinėjimo betarpiškumo ir žodiškumo principus tiriami įrodymai. Išklausęs proceso dalyvių nuomonę teisminio tardymo tvarką nustato teismas. Baudžiamojoje byloje teisminis tardymas pradedamas po parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies paskelbiant kaltinamąjį aktą. Atliekant teisminį tardymą tikrinami visi teismui pateikti ir teismo išreikalauti duomenys – apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, specialistai, ekspertai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, perskaitomi dokumentai. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas neviešame teismo posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamojo tapatybę. Įstatymo nustatytais atvejais teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi nedalyvaujančių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų pirmiau duoti parodymai. Kaltinamajam pripažinus kaltę ir davus parodymus (išskyrus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) teisminis tardymas gali būti nutrauktas. Baigus teisminį tardymą klausomasi teisminių ginčų (baigiamųjų kalbų) ir kaltinamojo paskutinio žodžio.
Civiliniame procese teisminis tardymas pradedamas teismo posėdžio pirmininkui pranešus apie bylą, išsiaiškinus šalių pozicijas dėl ieškinio ir taikos sutarties sudarymo. Pirmiausia išklausomi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, vėliau apklausiami liudytojai, ekspertai, tiriami rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.
Lietuvoje teisminio tardymo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksas (abu 2002, įsigaliojo 2003).
2238