tesmo kolegialùmas, konstitucinis teisingumo principas, kai tam tikras bylas nagrinėja ir sprendimus priima iš kelių teisėjų (kai kuriose valstybėse, pvz., Latvijoje, kartais teisėjo ir kelių tarėjų) sudaryta teisėjų kolegija ar teismo plenarinė sesija. Visi klausimai, kylantys nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą teisėjų kolegijoje (ar teismo skyriaus plenarinėje sesijoje), sprendžiami balsų dauguma. Su daugumos nuomone nesutinkantis teisėjas gali pareikšti atskirąją nuomonę. Teisėjų kolegijoms bylos paskirstomos taip, kad būtų garantuota proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Lietuvoje teismo kolegialumo principas įtvirtintas Konstitucijoje (1992), Konstitucinio Teismo (1993), Teismų (1994, nauja redakcija 2002) įstatymuose.
Baudžiamųjų, civilinių ir administracinių teisės pažeidimų bylos apylinkės teisme (pirmąja instancija) nagrinėjamos vieno teisėjo, jei byla sudėtinga ir didelės apimties, teismo pirmininkas gali paskirti bylą nagrinėti 3 teisėjų kolegijai.
Apygardos ir apygardos administraciniame teisme bylas pirmąja instancija nagrinėja 1 teisėjas, jei byla didelė ir sudėtinga – 3 teisėjų kolegija. Apeliacine instancija bylas nagrinėja 3 teisėjų kolegija (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gali būti sudaroma ir išplėstinė 5 teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija).
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija, kurioje bylą gali nagrinėti 3 teisėjų kolegija, išplėstinė 7 teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar jo skyriaus plenarinė sesija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai (dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų).
2238