Tèksasas (Texas), TX, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pietuose. Pietryčiuose prieina prie Meksikos įlankos, pietvakariuose ribojasi su Meksika.
Plotas 678 400 km2; 30,03 mln. gyventojų (2022); 77,4 % Teksaso gyventojų yra baltaodžiai (su baltaodžiais ispanakalbiais; 39,8 % – baltaodžiai ne ispanakalbiai), 40,2 % – ispanakalbiai, 13,4 % – juodaodžiai. Teksasas – antra pagal plotą (po Aliaskos) ir gyventojų skaičių (po Kalifornijos) JAV valstija.
Centras – Austinas (974 400 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 2,18 mln. gyventojų); didžiausi miestai (mln. gyventojų, 2022): Houstonas (2,30; aglomeracijoje 7,05), San Antonio (1,47; aglomeracijoje 2,33), Dallasas (1,30; aglomeracijoje 7,55), Fort Worthas (0,96), El Paso (0,68). Apie 57 % Teksaso gyventojų gyvena trijose didžiausiose aglomeracijose (Dallaso-Fort Wortho, Houstono, San Antonio). Miesto gyventojų 83,7 % (2020). Gyventojų vidutinis tankis 44,38 žm./km2 (2022). 45 % Teksaso teritorijos yra Didžiosiose Lygumose: šiaurėje plyti Llano Estacado, vidurinėje dalyje – Edwardso plynaukštės. Iš vakarų prieina Uolinių kalnų šakos (iki 2667 m aukščio). Pietryčiuose 40 % Teksaso teritorijos užima Meksikos įlankos pakrantės žemuma.
Teksaso šiaurinės dalies kraštovaizdis
Šiaurėje klimatas subtropinis žemyninis, pietuose – tropinis. Sausio aukščiausia temperatūra 9–20 °C, žemiausia –6–10 °C, liepos atitinkamai 31–36 °C ir 19–26 °C. Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių. Svarbiausios upės – Rio Grande (upe eina JAV ir Meksikos siena) su intaku Pecosu, Koloradas, Brazosas, Red Riveris (upe eina Teksaso ir Oklahomos valstijos riba). Iš dirvožemių rytuose vyrauja kalciažemiai, verstžemiai, rūgštžemiai, šiaurėje – kaštonžemiai, pietvakariuose – gipsažemiai. Miškai užima 37,1 % Teksaso teritorijos. Apie 100 valstijos parkų, Big Bendo nacionalinis parkas, Aransaso nacionalinis rezervatas.
naftos gavyba netoli Baytowno miesto (Houstono aglomeracijoje)
Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kasyba. Gaunama nafta (I vieta tarp kitų JAV valstijų; Rytų Teksaso, Wassono, Yateso, Panhandle’io telkiniai), gamtinės dujos (Amarillo apylinkėse); iš kai kurių telkinių su gamtinėmis dujomis išgaunamas ir helis. Kasama siera (Houstono ir Beaumonto apylinkėse), gipsas. Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės (kūrenamos gamtinėmis dujomis ir akmens anglimis), vėjo elektrinės ir branduolinės elektrinės. Metalurgija (Lone Stare), naftos ir gamtinių dujų perdirbimo, chemijos, naftos chemijos, elektrotechnikos ir elektronikos (Dallaso aglomeracijoje), tekstilės, medienos ir popieriaus, maisto (mėsos, žuvų apdorojimo) pramonė, lėktuvų ir raketų gamyba (Houstone), laivų statyba.
Auginama vilnamedžiai, arachiai (daugiausia Meksikos įlankos pakrantėje), ryžiai, cukranendrės (I vieta tarp kitų JAV valstijų), citrinmedžiai, daržovės, sorgai (I vieta tarp kitų JAV valstijų), kviečiai. Daugiau kaip 3,5 mln. ha Teksaso laukų dirbtinai drėkinama. Veisiama galvijai, avys, Angoros ožkos. Žvejyba (daugiausia gaudomos austrės, krevetės). Turizmas; daugiausia lankoma Houstono, Austino, Dallaso, Fort Wortho miestai. Tankus geležinkelių ir plentų tinklas, daug naftotiekių ir dujotiekių. 3 tarptautiniai oro uostai: Dallaso–Fort Wortho, Houstono, San Antonio. Teksase yra apie 40 karinių oro bazių. Išilgai Meksikos įlankos pakrantės eina Kranto kanalas. Jūrų didžiausi uostai – Houstonas, Corpus Christi.
Teksaso valstijos centras Austinas
Galvestono panorama
Corpus Christi miesto vaizdas nuo Corpus Christi įlankos
Houston
Austino panorama, Kolorado upė
Dallas
Trinity upė Fort Worthe
Istorija
Iki atvykstant europiečiams dabartinio Teksaso teritorijoje gyveno apačiai, komančiai ir kitos indėnų gentys. Nuo 1519 Ispanijos valda, 1682 įkurta pirma nuolatinė gyvenvietė. Priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei, nuo 1821 – Meksikai. 1820–30 atsikėlė 12 000 kolonistų iš JAV. 1835–36 vyko sukilimas prieš Meksikos valdžią, 1836 paskelbta nepriklausoma Teksaso Respublika. 1845 ją aneksavo JAV (Teksasas tapo 28‑ąja JAV valstija), dėl to kilo 1846–48 JAV-Meksikos karas. Karui pasibaigus Meksika pripažino Teksaso aneksiją. JAV pilietinio karo (1861–65) išvakarėse Teksasas 1861 prisidėjo prie Amerikos konfederacijos valstijų; po karo iki 1873 okupuotas federalinės kariuomenės. 1901–35 pradėta eksploatuoti gausius naftos telkinius, sparčiai plėtota pramonė, po II pasaulinio karo – mokslo technologijos.