Tel Ãtlasas, Atlaso kalnyno dalis Alžyro šiaurėje ir Tuniso šiaurės vakaruose. Ilgis apie 1500 kilometrų. Tel Atlasas ištįsęs palei Viduržemio jūros pietvakarinę pakrantę; statūs šiauriniai šlaitai leidžiasi į siauras pakrantės lygumas (didžiausios Orano, Mitidžos, Annabos) arba tiesiai į jūrą (šiuose ruožuose gausu uolėtų salų). Pietuose nuo lygiagrečiai tįsančio Sacharos Atlaso jį skiria Aukštosios plynaukštės, vakaruose nuo Ar Rifo kalnagūbrio – Mulujos slėnis. Tel Atlasą sudaro (iš vakarų į rytus): Tlemseno kalnai, Ouarseniso masyvas, Didžiosios ir Mažosios Kabilijos, Chodnos, Konstantinos kalnai, pietrytinį pakraštį (Tuniso teritorijoje) – Medžerdos kalnai. Didžiausias aukštis 2308 m (Lalla Chedidžos kalnas Džurdžuros kalnagūbryje, Didžiosios Kabilijos kalnuose), vidutinis aukštis 1500 metrų.
Tel Atlasas (Chréos nacionalinis parkas)
Tel Atlasas susiformavęs daugiausia iš klinties ir flišo, būdinga tektoninės dañgos (dideli lėkšti antstūmiai). Karstas; daug karstinių darinių (urvas Leopardo praraja; giliausias Afrikoje). Kalnagūbrius ir masyvus skiria tarpukalnių įdubos, Šeliffo, Issero, jų intakų ir kitų upių slėniai.
Tel Atlasas
Tel Atlaso šiauriniuose šlaituose per metus iškrinta apie 1400 mm kritulių. Žiemą viršūnėse keliolika dienų būna sniego. Dažni smarkūs vėjai, smėlio audros. Šiaurinių šlaitų upės teka į Viduržemio jūrą, pietinių – į nenuotakius vidaus baseinus. Iki 800–1000 m aukščio auga žemaūgiai medžiai ir krūmai (alyvpalmės, pistacijos, mirtos, oleandrai), iki 1500 m – visžaliai kamštinių ir akmeninių ąžuolų, pušų bei lapus metančių medžių miškai, aukščiau – kadagiai, tujos, atlasiniai kedrai. Chréos, Džurdžuros, El Kalos nacionaliniai parkai ir biosferos rezervatai. Didžiausi miestai: Tlemsenas, Sidi bel Abbes, Šeliffas, Bordž Bu Areridžas, Konstantina. Turizmas.