Tènesis (Tennessee), TN, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose.
Plotas 106 800 km2. 7,05 mln. gyventojų (2022). Centras – Nashville’is (683 600 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 1,64 mln. gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų; 2022): Memphis (621,1; aglomeracijoje 1 150,0), Knoxville’is (195,9), Chattanooga (184,1). Gyventojų vidutinis tankis 66,02 žm./km2.
Tenesio valstijos centras Nashville’is
Tenesio rytinė dalis yra Cumberlando plynaukštėje ir Apalačų kalnuose, vakarinė dalis – Meksikos įlankos pakrantės žemumoje. Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra 6–9 °C, žemiausia –1–(–4) °C, liepos atitinkamai 29–34 °C ir 18–23 °C. Per metus iškrinta 1000–1400 mm kritulių.
Didžiausios upės – Misisipė (upe eina Tenesio ir Arkanzaso valstijos riba), Tenesis ir Cumberlandas. Daug ežerų, didžiausi – Kentukis, Chickamauga, Watts Baras, Douglasas, Reelfootas. Iš dirvožemių Misissipės slėnyje vyrauja šlynžemiai, išplautžemiai, Tenesio rytuose – rūgštžemiai, Apalačų kalnų slėniuose ir prie Tenesio upės – rudžemiai. Miškai užima 52,6 % Tenesio teritorijos. Dalis Great Smoky kalnų nacionalinio parko (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1983), Cumberlando Gapo nacionalinai istoriniai parkai, apie 50 valstijos parkų.
Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kasyba. Gaunamos gamtinės dujos, kasama fosforitai (Nashville’io apylinkėse), cinko (Apalačų kalnuose), vario, sidabro rūdos, laužiamas marmuras. Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės, šiluminės ir branduolinės elektrinės. Juodoji (plieno lydymo) ir spalvotoji (aliuminio) metalurgija, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (sintetinio kaučiuko), aukštųjų technologijų, tekstilės, siuvimo, tabako, viskio pramonė, elektros prietaisų, transporto priemonių, branduolinių reaktorių gamyba. Auginama sojos, tabakai, vilnamedžiai, kukurūzai, veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Žvejyba. Turizmas. Nashville’io ir Memphio tarptautiniai oro uostai. Laivuojamos Misisipės, Tenesio upės. Tankus geležinkelių ir plentų tinklas.
Istorija
Iki atvykstant europiečiams dabartinio Tenesio teritorijoje gyveno indėnai krikai, vėliau čerokiai. 16 a. pirmoje pusėje atvyko ispanų konkistadorai, 17 a. Tenesį tyrinėjo prancūzai ir anglai. 1763 paskelbtas Didžiosios Britanijos valda. Nuo 1783 priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš pradžių buvo Šiaurės Karolinos, nuo 1790 Pietvakarių teritorijos dalis, nuo 1796 Jungtinių Amerikos Valstijų 16 valstija. Tenesio indėnai iki 1833 buvo perkelti į Arkanzasą. Prasidėjus pilietiniam karui (1861–65) Tenesis 1861 05 paskutinis prisidėjo prie Amerikos konfederacijos valstijų; po karo Tenesio plantacijų ūkis nusmuko. Ekonominė stagnacija baigėsi 1933 pradėjus Naujojo kurso reformas, sparčiai plėtota pramonė.