Jeske-Choiński Teodor (Teodoras Jèskė-Chonskis), tikr. Józef Fryderik 1854 02 27Pleszew (Poznanės vaivadija) 1920 04 14Varšuva, lenkų rašytojas. Studijavo Vroclave, Prahoje, Vienoje. Nuo 1880 – lenkų jaunųjų konservatorių lyderis, atstovavęs radikaliajam klerikalizmui ir idealizmui. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose Niwa, Słowo, Kurjer Warszawski, 1910–14 Lvove redagavo leidinį Kronika Powszechna. Publicistikoje skelbė civilizacijos žlugimą, kritikavo naujus meno, literatūros, gyvensenos reiškinius, reiškė antisemitines nuostatas. Romanuose Blaivieji (Trzeźwi 1885), Aukso vilnos ieškant (Po złote runo 1892), esė (rinkiniai Amžiaus pabaigoje / Na schyłku wieku 1894, Gyvenimo ir literatūros irimas / Rozkład w życiu i literaturze 1895) dėstė katastrofizmo idėjas. Istoriniuose romanuose Gęstanti saulė (Gasnące słońce 1895, lietuvių kalba 1936–38), Paskutinieji romėnai (Ostatni rzymianie 1897, lietuvių kalba 1937–38 21994), Tiara ir karūna (Tiara i korona 1900, lietuvių kalba 1994) iškėlė gyvenamojo meto ir žlungančios Romos imperijos paralelių. Trilogijoje apie Prancūzijos revoliuciją Žaibai (Błyskawice 1907), Jakobinai (Jakobini 1909), Teroras (Terror 1911) neigiamai vertino revoliucijos galimybes. Išleido literatūros studijas Varšuvos pozityvizmas (Pozytywizm warszawski 1885), Istorinis lenkų romanas (Historyczna powieść polska 1899).
778