Teodoras Narbutas (1857, M. Fajanso piešinys ir litografija)

Nárbutas Teodoras 1784 11 08Šiaurai (Lydos apskr.) 1864 11 26Vilnius (palaidotas Nočioje), lietuvių istorikas, architektas. 1803 baigė Vilniaus universitetą; studijavo matematikos ir inžinerijos mokslus, architektūrą (pas M. Šulcą). 1803–12 tarnavo Rusijos kariuomenėje, dalyvavo mūšiuose su Napoleono I kariuomene – 1805 prie Austerlitzo, 1807 prie Friedlando ir Prūsų Ylavos (Mažoji Lietuva; buvo sužeistas). 1808–09 dalyvavo Rusijos kare su Švedija (prie Åbo kontuzytas, apkurto); inžinerijos kapitonas. 1810–11 fortifikavo Babruiską. Biarezinos–Dniepro baseine atliko matavimo darbus. Grįžęs į Lietuvą nuo 1810 vykdė archeologinius kasinėjimus. Vilniaus archeologijos komisijos tikrasis narys. 1813 apsigyveno savo dvarelyje Šiauruose, ėmėsi Lietuvos istorijos studijų. Nuo 1817 rašė į laikraščius Dziennik Wileński ir Tygodnik Wileński (šiame buvo skyrelis apie lietuvių senovės tyrimus). Rėmė 1830–31 ir 1863 sukilimo dalyvius. Palaikė ryšius su S. Daukantu, I. Onacevičiumi, S. Stanevičiumi. Save laikė lietuviu, nors rašė to meto Lietuvos bajorams įprasta lenkų kalba. Kaupė istorijos rašytinius šaltinius, vienas pirmųjų ėmė juos skelbti.

Svarbiausias veikalas – Lietuvių tautos senovės istorija (Dzieje starożytne narodu Litewskiego; nuo 4 tomo – Dzieje narodu Litewskiego; 9 tomai 1835–41, 10 tome išspausdinta tik pradžia; lietuvių kalba 5 tomai 1992–2001, iš lenkų kalbos vertė R. Jasas, K. Uscila, O. Slavėnaitė ir I. Katilienė); tai didžiausia apimtimi, pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija (įvykiai dėstomi iki 1572 – iki paskutinio Gediminaičio Žygimanto Augusto mirties). Lietuvių tautos senovės istorijos 1 tomas skirtas lietuvių mitologijai. Šis veikalas, nors ir su ano meto tyrinėjimams būdingais trūkumais, turėjo pozityvią reikšmę. Buvo sukurtas sudėtingas klasikinis (nors ir ne visai teisingas) senosios lietuvių religijos ir mitologijos vaizdas, seniausios istorijos pamatas; T. Narbutas siekė pateikti lietuvių tautos genezę. Daugeliu atvejų jis panaudojo svarbiausius epochos šaltinius, toponimikos duomenis, bene pirmasis atkreipė dėmesį į šaltinių tendencingumą. Jo veikalas žadino lietuvių tautą, iš dalies ir per S. Daukantą tapo lietuvių patriotizmo šaltiniu, lietuvių nacionalinės istoriografijos paminklu.

T. Narbutas parašė knygą Lietuvių tautos istorija (Dzieje narodu Litewskiego 1847), t. p. apybraižų iš Lietuvos istorijos (Pomniejsze piśma historyczne 1858). Pirmasis 1846 paskelbė Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausią variantą, vadinamąją Bychovco kroniką, 1856 – Kyburgo dienoraštį (manoma, autoriaus kūryba). Iš sukaupto Lietuvos istorijos aktų nuorašų rinkinio parengė Lietuvos istorinių paminklų indeksą, 17 a. pabaigos–18 a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltinių rinkinį (abu liko rankraščiuose). Rinko ir panaudojo istoriniuose veikaluose tautosaką, pradėjo tyrinėti architektūros paminklus. Tyrinėjo Vilniaus senųjų pastatų mūro techniką, domėjosi statybinių medžiagų gamybos technologijomis. Sukaupė archeologijos radinių ir kitų senienų rinkinį, gausią biblioteką. T. Narbuto darbai plėtojo ir numizmatikos, istorinės geografijos, kultūros istorijos tyrimus, turėjo poveikio ir lietuvių nacionaliniam sąjūdžiui. Antiunijinėmis pažiūromis, lietuvių senojo tikėjimo, apskritai senovės aukštinimu jis artimas S. Daukantui. Veikalų didžiausias trūkumas – nepakankamai kritiškas šaltinių vertinimas, kai kuriuos netgi pats kūrė: T. Narbutas buvo istorikas mėgėjas, rašęs romantizmui būdingu metodu. Istorikų (ypač lenkų) kritika jo atžvilgiu buvo perdėta, menkino jo indėlį į istoriografiją ir kultūrą. T. Narbutas kūrė istorines apysakas, parodijas, kalambūrus, vertė grožinę literatūrą. Kritikavo dvarininkus, dvasininkiją (už susidorojimą su K. Liščinskiu), prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio pažangos, ypač linininkystės plėtojimo (1826 gavo Vilniaus universiteto premiją). Išleido knygą apie linus, kanapes ir kitus pluoštinius augalus (1833). Druskininkų gydyklų plėtojimo iniciatorius. Suprojektavo originalų klasicistinį Eišiškių sakralinių pastatų kompleksą (pastatytas 1847–52).

-Teodoras Narbutas

P: Lietuvių mitologija / parengė N. Vėlius t. 1 Vilnius 1995; S. Daukanto raštai: laiškai Teodorui Narbutui Vilnius 1996. L: R. Batūra Teodoras Narbutas / Mokslas ir gyvenimas 1964 nr. 9, 1988 nr. 3.

2554

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką