Teokritas

Teokrtas (Theokritos), 3 a. pr. Kr., senovės graikų poetas. Bukolikos žanro pradininkas. Kilęs iš Sirakūzų, gyveno Aleksandrijoje ir Kojos saloje. Be bukolikų, rašė himnus, raudas, elegijas, jambinius eilėraščius ir epigramas. Liko daugiau kaip 20 epigramų ir 30 kitų eilėraščių (bukolikų, valdovų šlovinimų, mitų atpasakojimų ir kita). Dauguma parašyti hegzametru, lyrikos metrai vartoti rečiau. Bukolikose daug piemenų gyvenimo kasdienybės realių detalių, ypač pabrėžiamas jų pomėgis dainuoti, dažnas meilės motyvas. Dažniausiai vaizduojamos piemenų varžytuvės dėl dainos grožio: du dalyviai paeiliui dainuoja po posmą ar ilgesnę teksto atkarpą, o trečiasis vertina. Tokią dainavimo formą Teokritas tikriausiai perėmė iš folkloro, bet varžytuvės atspindi gyvenamojo laikotarpio ginčus dėl vieno ar kito poeto kūrybos vertinimo, o po piemenų kaukėmis slepiasi poetai ir kritikai. Bukolikų forma įvairi: pasakojimas, dialogas, monologas. Visoje kūryboje Teokritas rodo helenizmo poezijai būdingą mokytumą. Teokritu sekė senovės graikai Bionas, Moschas, Artemidoras, o Vergilijus ir kiti romėnų poetai bukolikos žanro principus perdavė vėlesniems laikams.

Teokritas (graviūra ir ofortas, iliustracija iš Jacobo Gronovijaus knygos Thesaurus Graecarum antiquitatum: 1697–1702)

Lietuvių kalba išleistas rinkinys Idilės, epigramos (2000).

1

273