teòrija (gr. theōria – stebėjimas, tyrimas), logiškai darnus ir abstraktus tam tikros srities žinių sutvarkymo ir naujų žinių gavimo būdas, atskleidžiantis tos srities sandarą, dėsningumus ir esminius ryšius. Teorija siekia pateikti teisingą tiriamosios srities supratimą ir numato savo išvadų priimtinumo sąlygas.
Platonas teorija vadino idėjų regėjimą. Aristotelis Metafizikoje visą žmogiškąjį žinojimą laikė priklausančiu arba elgesio, arba kūrybos, arba spekuliatyvaus pažinimo (tai yra teorijos) sričiai. Teoriškai pažindamas žmogus svarsto daiktus jų nei keisdamas, nei judindamas. Anot Aristotelio, egzistuoja 3 teoriniai mokslai: matematika, fizika ir pirmoji filosofija (teologija), nagrinėjanti nejudančius ir savarankiškai egzistuojančius dalykus. Teorija yra tobuliausias žinojimas iš visų žinojimo rūšių, iš visų teorinių mokslų tobuliausia yra pirmoji filosofija, nes ji turi pažinti esinį kaip esinį. Teorija (kontempliacija) yra aukščiausia žmogaus veikla, teikia didžiausią laimę, nes protas yra aukščiausias iš žmogui būdingų dalykų, o pažinimo objektai aukščiausi yra tie, kuriuos pažįsta protas.
Naujaisiais laikais įsivyravo požiūris, kad teorija yra proto konstrukcija, atskleidžianti tikrovės ar kiekvieno tyrinėjamo objekto sandarą, funkcionavimą ir reiškimąsi. Teorija rekonstruoja tikrovę, atkurdama jos objektų savybes. Teorijai būdinga tam tikra struktūra: pagrindą sudaro bendru sutarimu priimami elementai ir įvaizdžiai, kuriais remiasi pradiniai akivaizdūs, nereikalaujantys įrodymo principai, pavyzdžiui, Euklido geometrijos aksiomos. I. Newtono mechanikoje tokie elementai ir įvaizdžiai yra erdvė ir laikas, materialaus taško, jėgos, masės sąvokos.
Remiantis elementais, įvaizdžiais ir principais yra formuluojami pagrindiniai dėsniai, kurie nėra įrodomi, bet priimami bendru sutarimu. Teorija gali būti išreiškiama formalizuota (matematine, simboline) ar įprastine kalba, būtinai turi remtis racionalaus mąstymo, pirmiausia logikos, principais, kurie leidžia iš vienų formalizuotos kalbos teiginių gauti kitus kaip teorijos svarstomojo dalyko turinį. Teoriją sudaro ir vertinamieji principai, ir priimtinumo kriterijai, kuriais remiantis tolesnei teorinei veiklai atrenkami teiginiai, pertvarkomi teorijos pagrindai. Tokiais kriterijais dažniausiai laikomi tiesa ir gėris.
Klaidingos teorijos yra taisomos ar atmetamos, tos, kurios pažeidžia moralės normas ar žmogaus laisves ir teises, – draudžiamos.
Teorijos kaip tikrovės rekonstrukcijos sampratą ginčija empirinės filosofijos atstovai. Anot jų, teorija yra analitinis instrumentas, kuris leidžia tiriamąjį dalyką suprasti, paaiškinti ir gauti naujų žinių apie jį. Teorija yra formali struktūra, apie tikrovę sako tik tai, kad ji gali būti aprašyta pagal tam tikrą vieningą planą. Jie teoriją apriboja patiriamų reiškinių sritimi ir mano, kad teorija žymi dedukciniu metodu sudarytą teiginių sistemą. Ji esą patikrinama, patikrinimą suprantant kaip teorinio teiginio eksperimentiškai arba tiesioginiu patyrimu tikrinamų išvadų teisingumo nustatymo principinę galimybę. Teoriniai elementai apibrėžiami remiantis jų matavimo taisyklėmis (operacionalizmas). Teorijos turinį esą sudaro vien tik faktai. Priėmus tokias prielaidas, tiesa negali būti laikoma teorijos priimtinumo kriterijumi. Loginio pozityvizmo atstovai tokiu kriterijumi laiko teorinių teiginių (hipotezių) patvirtinimo empiriniais duomenimis laipsnį, kuris yra loginė tikimybė. Jų oponentas K. R. Popperis tokiu kriterijumi laiko principinę galimybę teoriją paneigti (falsifikabilumą). Jeigu nauja teorija geriau paaiškina ir numato naujus reiškinius negu senoji (turi didesnę aiškinamąją galią), manoma, kad ji tiksliau atspindi tikrovę. Šia prielaida remiasi tarpteorinė redukcija – požiūris, kad naujosios teorijos terminai gali būti redukuojami į senosios teorijos terminus. Redukuojamos teorijos yra palyginamos, pirmenybę teikiant didesnę aiškinamąją galią turinčiai teorijai. Jeigu nauja teorija vartoja terminus, kurie negali būti išreikšti senosios teorijos terminais, sakoma, kad jos yra neredukuojamos – šalina viena kitą; tokios teorijos yra nepalyginamos.
1151