terkšlė

rankinė terkšlė (20 a. pirma pusė, meistras L. Tripucka, Radžiuliai, Paberžės valsčius, Vilniaus apskritis)

terkšl, plerškỹnė, skambnė, taškalas, tarškỹnė, tarškùliai, tarškùtis, tartykl , lietuvių muzikos instrumentas – grandomasis idiofonas. Sudaro medinis rėmas (staklės), 1–2 arba 3–4 lentelės ir dantytas velenėlis. Būna rankinių (mažų nešiojamų, didelių stacionarių – įtvirtinamų bažnyčios grindyse arba turinčių stovą; jų velenėlis sukamas tiesia arba 2 stačiais kampais sunarstyta rankena, ir ratukinių (abiem rankomis stumiamo karučio velenėlis sukasi kartu su jo ratuku). Sukant velenėlį, lentelių laisvieji galai muša per dantelius ir skleidžia stiprius, sausai tarškančius garsus. Nuo seno terkšlė naudota (kai kada tebenaudojama) visoje Lietuvoje kaip apeiginis kalendorinių švenčių (ypač Užgavėnių) ir bažnytinių apeigų (per gavėnią vietoje varpų), galvijų ganymo, naktigonių, pasėlių ir sodo sargų, panaktinių, medžioklės varovų, karybos (šūvius imituojantis), sueigų signalinis, žaidimų instrumentas. Iki šiol mažosios rankinės terkšlės naudojamos folkloro (dažniausiai), dainų ir šokių ansambliuose, instrumentinėse kapelose. Panašių instrumentų turi ir kitos tautos.

rankinė terkšlė

ratukinė terkšlė

idiofonas

1352