Kauno termofikacinė elektrinė (2010)
termofikãcinė elektrnė, TE, šiluminė elektrinė, vienu metu gaminanti elektros ir šilumos energiją garo arba karšto vandens pavidalu. Termofikacinės elektrinės svarbiausi įrenginiai – termofikacinės garo turbinos, vienu metu sukančios elektrinius generatorius ir tiekiančios šilumą vartotojams. Šiluma gaunama iš turbinos deginių ir aušinant dujų turbinos kompresorių. Dažniausiai dar naudojami katilai, gaminantys garą. Iš pramoninių termofikacinių elektrinių (tiekiančių elektros energiją ir šilumą įmonėms) šiluma garo pavidalu tiekiama iki kelių kilometrų, iš kitų termofikacinių elektrinių šiluma patalpoms šildyti karšto vandens pavidalu tiekiama iki 30 km. Didelės šiluminės apkrovos periodais termofikacinės elektrinės 40–50 % šilumos tiekia iš vandens šildymo katilų. Termofikacinė elektrinė apie 20 % kuro šilumos verčia elektros energija, o 40–60 % kuro šilumos tiekiama garo ir karšto vandens vartotojams. Bendras termofikacinės elektrinės naudingumo koeficientas 60–85 %.
Termofikacinėje elektrinėje šiluma tiekiama dvejopai: atviruoju būdu, kai garas vartotojams tiekiamas tiesiogiai, ir uždaruoju, kai garo šiluma per šilumokaičius iš pradžių tiekiama šilumnešiui, o šis pasiekia vartotojus. Termofikacinės elektrinės yra statomos arti gyvenviečių, todėl jose paprastai naudojamas mazutas ir dujos. Jie mažiau negu kietasis kuras teršia atmosferą ir aplinką.
Lietuvoje didžiausios termofikacinės elektrinės yra Vilniaus TE 3 (360 MW; uždaryta 2015), Kauno TE 2 (155 MW), Mažeikių TE (148 MW).