kraštovaizdis prie Meteoros vienuolynų komplekso
Tesalijà (Thessalia), istorinė sritis ir administracinis regionas Graikijos vidurinėje dalyje. Administracinio regiono žemyninė dalis rytuose prieina prie Egėjo jūros. Regionas apima Kardicos, Larisos, Magnisijos, Trikalos ir Sporadų (didžioji dalis Šiaurės Sporadų salų, išskyrus Skiro salą) regioninius vienetus. Plotas 14 037 km2. 732 800 gyventojų (2011). Centras – Larisa (139 500 gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Volas (82,0), Trikala (46,5), Nea Jonija (31,8), Kardica (26,7). Žemyninės dalies krantai vingiuoti, tarp Termos ir Pagasitiko įlankų į Egėjo jūrą įsiterpęs Magnisijos pusiasalis. Didesnioji Tesalijos paviršiaus dalis – Tesalijos lyguma. Iš šiaurės ją juosia Kasijos ir Kambunijos kalnai, iš šiaurės rytų – Olimpo kalnų masyvas (didžiausias aukštis 2917 m; aukščiausia viršūnė Graikijoje), iš vakarų – Pindo, iš rytų – Osos, Piliono, iš pietų – Otriso kalnai. Klimatas mediteraninis. Per Tesaliją teka Pinijas ir jo intakai. Iš dirvožemių Tesalijos lygumoje vyrauja salpžemiai. Olimpo nacionalinis parkas (įkurtas 1938), Aloniso jūrų nacionalinis parkas (Šiaurės Sporadų Aloniso ir gretimose salose; įkurtas 1992). Išplėtota maisto (pieno, cukraus, malimo, vaisių ir daržovių perdirbimo, tabako), tekstilės pramonė. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Auginama kviečiai, vilnamedžiai, cukriniai runkeliai, tabakai, daržovės, vynmedžiai, alyvmedžiai, migdolai, pistacijos, graikiniai riešutmedžiai, obelys, valgomieji kaštainiai. Veisiama galvijai, avys, ožkos. Turizmas; Tesalijos šiaurės vakarinėje dalyje, prie Kalambakos miesto, yra Meteoros vienuolynų kompleksas (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1988). Piliono kalnuose – žiemos sporto centrai. Volo jūrų prekybos uostas. Per Tesalijos teritoriją eina Atėnų–Salonikų geležinkelis ir automobilių magistralė. Centrinės Graikijos (dar vadinamas Nea Anchialo arba Volo) tarptautinis oro uostas.
Istorija
Maždaug septintame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų vietos gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais. Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų atsikėlė graikų achajų gentys; kūrėsi ankstyvieji valstybiniai junginiai. 12 a. pr. Kr. vietos gyventojus pajungė iš Epyro atsikėlę tesalai. 5 a. daugelyje Tesalijos miestų‑valstybių įsigalėjo tironija. 4 a. didžiąją dalį Tesalijos suvienijo Ferų tironas Jasonas. 352–344 pr. Kr. Tesaliją užkariavo Makedonija. Per II Makedonijos karą makedonams 197 pralaimėjus Kinoskefalų mūšį Tesaliją pajungė romėnai. 148 pr. Kr. tapo romėnų Makedonijos provincijos dalimi. 395–1396 (su pertraukomis) valdė Bizantija, 1396–1881 – Osmanų imperija. Nuo 1881 priklauso Graikijai. 1987 įkurtas Tesalijos administracinis regionas.