duonos tešla
tešlà, miltinių kepinių, gaminių ir patiekalų pusgaminis. Suplakama, sumaišoma iš miltų, skysčių (pieno, vandens) ir įvairių priedų (kiaušinių, riebalų, kapotų riešutų, cukraus, puriklių, kvapiklių, prieskonių ir kitų). Būna rauginta raugu (duonos tešla) arba mielėmis (pyrago, meduolių, riestainių tešla) ir nerauginta (makaronų, meduolių, sausainių, vaflių, biskvito, trapioji, nemielinė sluoksniuotoji, plikytoji pyrago, virtinių, lietinių, sklindžių ir kita), puri ir nepuri. Raugintąją tešlą iškelia sacharidų skilimo, kurį sukelia raugas arba mielės, produktai (anglies dioksidas, etilo alkoholis, vandens garai), neraugintą trapiąją, meduolių ir sausainių tešlą – puriklių skilimo produktai (anglies dioksidas, amoniakas, vandens garai), neraugintą plikytą, biskvitinę – nuo šilumos plėsdamasis oras, patekęs į tešlą su plaktų kiaušinių baltymų standžiomis putomis.
Iš nepurios minkytos kočiotos tešlos daromi koldūnai, virtiniai, skryliai, įdaryti pyragėliai. Iš skystos (neminkytos) mielinės ir nemielinės tešlos kepami sklindžiai, lietiniai, iš minkytos mielinės tešlos – pyragai, pyragėliai, keksai, bandelės, spurgos, žagarėliai, vyniotiniai. Trapioji (smėlinė) tešla turi daug riebalų, cukraus ir kiaušinių, iš jos daromi sausainiai, pyragaičiai, tortai, plokštainiai, desertų pusgaminiai (indeliai). Plikytoji tešla yra tiršta ir tampri. Iš jos formuojami sausainiai, pyragėliai, pyragaičiai (iškeptuose gaminiuose dėl besiplečiančio įplakto oro susidaro tuštumos, kurias galima pripildyti įdaro). Iš sluoksniuotosios tešlos, kuri gaunama daug kartų kočiojant ir lankstant kietą arba mielinę tešlą, kepami pyragėliai, pyragaičiai, tortai, plokštainiai, bandelės.
vaflių tešla