„The New York Five“ („Niujorko penketas“), Jungtinių Amerikos Valstijų architektų grupė. Vienijo architekto Le Corbusier idėjas 20 a. 7–8 dešimtmečio kūryboje plėtojusius architektus – P. Eisenmaną, M. Gravesą, Ch. Gwathmey, J. Hejduką, R. Meierį. Terminas paplito po 1969 Moderniojo meno muziejuje Niujorke surengtos architektų grupės Architektų konferencija aplinkos studijoms (Conference of Architects for the Study of the Environment; 1964 įkūrė architektas P. Eisenmanas) parodos ir po jos išleistos knygos Penki architektai: Eisenmanas, Gravesas, Gwathmey, Hejdukas, Meieris (Five Architects: Eisenman, Graves, Gwathmey, Hejduk, Meier 1972, straipsnius parašė K. Framptonas, C. Roweʼas). Šių architektų 20 a. 7–8 dešimtmečio pastatams (daugiausia gyvenamiesiems namams) būdingos grynos geometrinės formos (kubo, cilindro), susiliejančios erdvės, natūralus apšvietimas, balti pastatų fasadai (dėl pastarojo bruožo buvo vadinami ir The Whites – Baltaisiais). Modernizmo idėjų permąstymo tendencijas esė serijoje Penki apie Penkis (Five on Five 1973) kritikavo architektai R. Giurgola, A. Greenbergas (g. 1938), Ch. W. Mooreʼas, J. T. Robertsonas (g. 1933), R. A. M. Sternas (g. 1939); grupės The New York Five architektūrą jie apibūdino kaip elitinį, vadinamąjį aukštąjį meną.
1729
-The Five; -Five; -The New York School; -New York School