de Viau Théophile (Teofilis de Vjo) 1590Clairac (Lot ir Garonos departamentas) 1626 09 25Paryžius, prancūzų rašytojas.
Théophile de Viau (dailininko P. Daret graviūra, 17 a. Carnavalet muziejus Paryžiuje)
Studijavo protestantų akademijoje Saumure (Maine’o ir Luaros departamentas) ir 1613–15 Leideno universitete. 1610 Paryžiuje suartėjo su libertinais, skelbė jų idėjas, reikalavo dorovinės ir kūrybinės laisvės. Už laisvamaniškas eiles 1619 buvo ištremtas iš šalies, iki 1621 gyveno Londone. Sukūręs karaliui Liudvikui XIII odę gavo leidimą grįžti į Prancūziją. Poezijos rinkinys Satyrinis Parnasas (Le Parnasse satyrique 1622) sukėlė jėzuitų ir valdžios pasipiktinimą. Prancūzijos parlamento nuosprendžiu turėjo būti sudegintas ant laužo, bet pabėgo iš kalėjimo, rado prieglobstį kunigaikščio de Montmorency dvare. Karaliui užtarus 1625 mirties bausmė pakeista tremtimi iki gyvos galvos. Dėl kunigaikščio Montmorency pastangų T. de Viau galėjo paslapčiomis gyventi Paryžiuje.
Kūryba
T. de Viau – paskutinis prancūzų renesanso lyrikas, ištobulino odės, elegijos, soneto, satyros, epigramos žanrus. Poezijos pagrindiniai motyvai – gamtos ir moters grožis, pagoniškas žemiškų džiaugsmų kultas, kvietimas susitelkti ties dabartimi, o ne aklai mėgdžioti antiką, protestas prieš bet kokį laisvės varžymą – artimi Plejados poetams. T. de Viau poetinei kalbai ir vaizdams būdinga paprastumas, esama ir baroko estetikai būdingo rafinuoto puošnumo. Tai atsispindi žymiausiame kūrinyje – 10 odžių siuitoje Silvijos namas (La Maison de Sylvie 1626).
Dar parašė tragediją Piramas ir Tisbė (Pyrame et Thisbé 1617), Traktatą apie sielos nemirtingumą, arba Sokrato mirtis (Traité de l’Immortalité de l’Âme ou la Mort de Socrate 1625). N. Boileau pasmerkė T. de Viau už klasicizmo estetinių principų nesilaikymą, bet Prancūzijos akademija įtraukė T. de Viau į prancūzų kalbą labiausiai ištobulinusių rašytojų sąrašą.
R: T. de Viau Œuvres complètes éditées par Guido Saba Paris 1999. L: A. Antoine Théophile de Viau et la Libre pensée française en 1620 Genève 2000; Poèmes de Théophile de Viau choisis et présentés par François Boddaert Paris 2012.
510