Thurgau (vok.; Tùrgau), kantonas Šveicarijos šiaurės rytuose, į pietvakarius nuo Bodeno ežero. Ribojasi su Vokietija.
Plotas 991 km2. 279 500 gyventojų (2019).
Centras – Frauenfeldas (25 800 gyventojų, 2019).
Vyrauja maži miestai, iš jų didesnieji (tūkst. gyventojų, 2019): Kreuzlingenas (22,2), Arbonas (14,8), Amriswilis (13,8), Weinfeldenas (11,6). Oficiali kalba – vokiečių.
Thurgau užima Šveicarijos plokščiakalnio šiaurės rytinę dalį. Svarbiausios upės – Reinas (Thurgau šiaurės vakarinėje dalyje juo eina siena su Vokietija), Thuras (Reino intakas). Kantonui priklauso dalis Bodeno ežero.
Thurgau – pramoninis kantonas; mašinų, transporto priemonių, tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, tekstilės, siuvimo (ir siuvinėjimo), odos ir avalynės, poligrafijos, popieriaus, medienos apdirbimo, maisto pramonė. Dailieji (daugiausia siuvinėjimo) amatai.
Auginama kviečiai, kukurūzai, daržovės, vaismedžiai (obelys, kriaušės; daugiausia prie Bodeno ežero), vynmedžiai (prie Bodeno ežero ir Thuro upės slėnyje). Veisiama daugiausia galvijai ir avys. Prie Bodeno ežero daug turizmo ir vandens sporto centrų, pilių.
Istorija
Ikiistoriniais laikais čia gyveno neolito laikotarpio Pfyno archeologinei kultūrai (3900–3500 pr. Kr.) priklausantys žmonės. Antikos laikais dabartinio Thurgau teritorija priklausė Romos Retijos provincijai. 450 čia apsigyveno germaniškosios alemanų gentys.
Kaip politinis vienetas (grafystė) pirmą kartą minimas 8 a., vėlyvaisiais viduriniais amžiais priklausė Zähringeno (dabar Badeno‑Viurtembergo žemė, Vokietija), vėliau Kyburgo (dabar Ciuricho kantonas, Šveicarija) kunigaikščiams. Jiems išmirus atiteko Habsburgams, iš jų šią teritoriją 1460 atėmė Šveicarijos konfederacija ir ilgainiui pasidalijo.
Napoleonui I įkūrus Helvecijos respubliką 1798 sukurtas Thurgau kantonas 1803 tapo visateisiu Šveicarijos konfederacijos nariu.
19–20 a. kelis kartus buvo keičiama Thurgau konstitucija, 21 a. pradžioje galioja 1987 redakciIja.