tiesióginė kalbà, pažodžiui pakartota kieno nors kalba. Tiesioginė kalba dažniausiai įtraukiama į tekstą vartojant sakymo (pvz., tarti, sakyti, kalbėti, pranešti, klausti) ar mąstymo (pvz., manyti, galvoti) reikšmių veiksmažodžius. Rašte tiesioginė kalba nuo paties kalbėtojo teksto skiriama brūkšniais arba kabutėmis. Tam tikra tiesioginės kalbos atmaina yra citatos.
2352