tigrajų kalba

tigrãjų kalbà, tigrnių kalbà, priklauso afrazijiečių kalbų šeimos semitų kalbų šakos etiopų kalbų grupei. Vartojama Etiopijos šiaurinėje dalyje (Tigrajų regiono oficialioji kalba), Eritrėjos pietinėje ir vidurinėje dalyse (viena valstybinių kalbų). Iš viso apie 9 mln. kalbančiųjų. Artima amharų kalbai, gezui, tigrių kalbai. Turi 7 balsius, 3 rūšių (dusliuosius, skardžiuosius, emfatinius) priebalsius. Būdingos geminatos. Priebalsis v vartojamas tik naujuose skoliniuose iš Vakarų Europos kalbų. Turi skolinių iš arabų ir kušitų kalbų. Vardažodis turi giminės (vyriškoji, moteriškoji), skaičiaus (vienaskaita, daugiskaita) gramatines kategorijas. Gramatinė linksnio kategorija sunykusi. Kartu su tigrių k. išlaikė kilmininko dalelytę nay, kurią prarado kitos semitų kalbos. Veiksmažodžiui būdingos asmens, skaičiaus, giminės, laiko, nuosakos, objekto, veikslo gramatinės kategorijos. Žodžių darybai būdinga afiksacija. Dažniausia sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Naudojamas etiopų raštas. Seniausi rašto paminklai iš 13 amžiaus. Biblija išversta 1956.

85