Tilda Swinton

Swinton Tilda (Tilda Svnton), tikr. Katherine Matilda 1960 11 05Londonas, anglų aktorė, kino prodiuserė.

Išsilavinimas ir veikla

Vaidino mokyklos mėgėjų teatre. 1978–80 savanoriavo Kenijos ir Pietų Afrikos Respublikos mokyklose. 1983 baigė Kembridžo universiteto New Hallo koledžą (politologiją, sociologiją, anglų literatūrą), vaidino šio koledžo studentų teatre. 1983–85 vaidino Karališkajame Shakespeare’o teatre (Džuljeta – W. Shakespeare’o Akis už akį 1984, režisierius Adrianas Noble’as), nuo 1985 kituose Londono (Princesė – J. W. Goethe’s Torquato Tasso 1985, Nova – P. Handke’s Ilgas kelias aplink, abiejų režisierius Stephenas Unwinas, Mozartas – A. Puškino Mozartas ir Salieri, režisierius M. Karge, abu 1989), Edinburgo teatruose. 1986 debiutavo televizijoje ir kine, nuo 21 a. pradžios vaidina ir Holivudo filmuose. 2009 Berlyno kino festivalio žiuri pirmininkė.

Tilda Swinton

Kinas

Nuolat bendradarbiavo su režisieriumi D. Jarmanu iki jo mirties 1994 (Lena – Caravaggio 1986, Mergina – Arija, novelė Depuis le jour, Tarnaitė – Anglijos paskutinysis, abu 1987, Slaugė – Karo rekviem 1989, Švenčiausioji Mergelė Marija – Sodas 1990, Izabelė – Eduardas II 1991, Venecijos kino festivalio prizas, Ottoline Morrell – Wittgensteinas, Pasakotoja filme Mėlyna, abu 1993). Vėliau vaidino J. Jarmuscho (Peni – Sulaužytos gėlės 2005, Šviesiaplaukė – Kontrolės ribos 2009, Eva – Išgyvena tik mylintys 2013, Zelda Vinston – Mirusieji nemiršta 2019), Coenų (Keitė Koks – Perskaityk ir sudegink 2008, Tora ir Tesali Teker – Šlovė Cezariui! 2016), Lucos Guadagnino (Ema Reki – Aš esu meilė 2009, Mariana Lein – Didesni purslai 2015, Dr. Klemperer, Ponia Blank, Helena Markos – Suspirija 2018), Weso Andersono (Socialinė darbuotoja – Mėnesienos karalystė 2012, Ponia D. – Viešbutis „Didysis Budapeštas“ 2014, Lietuvoje rodytas pavadinimu Viešbutis „Grand Budapest“, D. K. L. Berensen – Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso Vakaro saulės 2021, Dr. Hikenluper – Asteroidų miestas 2023) filmuose.

T. Swinton. Orlando vaidmuo filme Orlando (1992, režisierė Sally Potter)

Iš viso sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų įvairiaus žanro autorinio ir komercinio kino kūrėjų filmuose, kai kuriuose jų – po kelis personažus; svarbesni 20 a. 9–10 dešimtmečio vaidmenys: Draugystė (Draugystės mirtis 1987, režisierius Peteris Wollenas), Ela (Maksas) Gerik (televizijos serialo Scenarijus serija Žmogus žmogui, režisierius Johnas Maybury, šį vaidmenį sukūrė ir to paties pavadinimo spektaklyje 1987, režisierius Stephenas Unwinas), Orlando (Orlando, režisierė Sally Potter, abu 1992), Eva Stefens (Moterų iškrypimai 1996, režisierė Susan Streitfeld), Ada (Kuriant Adą 1997, režisierė Lynn Hershman‑Leeson), Murielė Belcher (Meilė – tai velnias. Franciso Bacono portreto štrichai 1998, režisierius Johnas Maybury), Motina (Karo veiksmų zona 1999, režisierius Timas Rothas), Salė (Paplūdimys, režisierius Danny Boyle’as), Džois (Galimi pasauliai, režisierius R. Lepage’as, abu 2000).

Svarbesni 21 a. 1–3 dešimtmečio vaidmenys: Margaret Hol (Pačiame dugne 2001, režisieriai Scottas McGehee, Davidas Siegelis), Ela Golt (Jaunasis Adamas, režisierius Davidas Mackenzie), Ana Mari Livi (Nuosprendis, režisierius Normanas Jewisonas, abu 2003), Gabrielis (Konstantinas 2005, režisierius Francis Lawrence’as), Baltoji burtininkė (trilogija Narnijos kronikos 2005, 2008, abiejų režisierius Andrew Adamsonas, 2010, režisierius Michaelas Aptedas), Lidija Krein (Stefani Deili 2006, režisierė Hilary Brougher), Maloino žmona (Žmogus iš Londono, režisieriai B. Tarras, Ágnes Hranitzky), Karen Krauder (Maiklas Kleitonas, režisierius Tony Gilroy, Oskaras 2008, Lietuvoje rodytas pavadinimu Maiklo Kleitono sukurtoji tiesa, abu 2007), Eva (Pasikalbėkime apie Keviną 2011, režisierė Lynne Ramsay), Meison (Sniego traukinys 2013), Liusi Mirando, Nensė Mirando (Okdžia 2017, ir viena prodiuserių, abiejų režisierius Bongas Joon‑ho), Rozalinda (Suvenyras 2019, Suvenyras. II dalis 2021, abiejų režisierė Joanna Hogg), Moteris (Žmogaus balsas 2020, režisierius P. Almodóvaras), Džesika (Memoria 2021, režisierius Apichatpongas Weerasethakulas, viena prodiuserių), Alitėja (Trys tūkstančiai metų troškimų 2022, režisierius George’as Milleris). Aktorė išskirtinės išvaizdos, tiksliai perteikia personažo charakterį, kai kuriems vaidmenims būdinga ironija.

Kita kūrybinė veikla

1995 galerijoje Serpentine Londone su prodiusere Joanna Scanlan sukūrė performansą (instaliaciją) – savaitę po 8 val. gulėjo stiklinėje dėžėje (pavadinimu Galbūt pakartota 1996 Museo Barracco Romoje, 2013 Moderniojo meno muziejuje Niujorke). 2005 vaidino Venecijos bienalės Turkijos paviljone rodytoje turkų drabužių dizainerio Husseino Chalayano vaizdo instaliacijoje Dalyvavimo nebuvimas. Su kitais prodiusavo dokumentinių (Derekas 2008, režisieriai Isaacas Julienas, Bernardas Rose’as, apie D. Jarmaną, Metų laikai Quincy: Keturi Johno Bergerio portretai / The Seasons in Quincy: Four Portraits of John Berger, režisieriai Bartekas Dziadoszas, Colinas MacCabe’as, Christopheris Rothas, Laiškai iš Bagdado / Letter from Baghdad, režisierės Sabine Krayenbühl, Zeva Oelbaum, apie Gertrude Bell, abu 2016) ir vaidybinių filmų, kai kuriems parašė scenarijų.

Apdovanojimai

Berlyno kino festivalio prizas (1988, 2008). Venecijos kino festivalio prizas (1991), šio festivalio prizas už visą kūrybą (2020). Oskaras (2007).

1706